Kartą Prahoje užėjau į suvenyrų parduotuvę pačiame miesto centre. Iš lauko atrodė kaip high-class souvenir shop. Nusistebėjus, kodėl lentynos nukrautos lėlėmis–kaimietėmis (J. Pričinauskas. Rusų–lietuvių kalbų prekių žodynas. Vilnius, 1996, p. 233; teikiama: lėlė kaimietė, matrioška), man buvo paaiškinta: „todėl, kad labai perka“.
Tik nereikia tų pasvarstymų, kas atsirado anksčiau – višta ar kiaušinis, t. y., kas nuo ko priklauso – paklausa nuo pasiūlos ar atvirkščiai. Net iš dalies sutikus su prielaida, kad planinės ekonomikos laikais (tais laikais, kuriuos vis dar garbina neadekvataus mąstymo putinofilai) pasiūla formavo paklausą, šis dėsnis rinkos ekonomikos sąlygomis galioti neturi. Žinoma, kartais galioja.
Šiandien paklausą mano šalyje formuoja ne tik kokybę vertinantys vartojimo aristokratai ir kiti save gerbiantys sveiko proto consumers, tačiau vis dar ir tie, kurie ilgas valandas atstovėję eilėje, džiaugėsi gavę bananą, kurie už cukrų atsiskaitydavo kuponais ir kurių traumuotose galvose vis dar vaidenasi deficitas. Paprastai tokie atsilupėliai džiaugiasi gavę pačiupinėti blizgantį daiktą, tuntais važiuoja į turgus ieškoti turkiškų skudurų pigeu, veržiasi į prekybos centrus pirkti tualetinio popieriaus, nes gera akcijikė. Bet kokią šventę jie vadina baliumi, kuris neįsivaizduojamas be majonezo pertekliuje liulančios baltos mišrainės ir šiltos degtinės. Tai šitie proto varguoliai į savo antresoles kemša visokį šlamštą, kurio prireiks, tai jie šventes švenčia, kaip reikent, kad prieš giminę gėda nebūtų, tai jie vakarais žiūri naša raša, tai dėl jų Maxima vadinasi vaikų bičiule, tai dėl jų paskolos vadinamos bobutės paskolomis, o dešros – tarybinėmis. Viskas, kas yra koktu, yra siūloma jiems ir dėl jų. Tai šitiems visokiuose skelbiuose reklamuojasi muzikantai, kurie pigei ir kokibiškai praves renginy. Visai galimas daiktas, kad jiems skirtos ir atatinkamos maitinimo įstaigos, kurios geriau jau neturėtų jokio tinklalapio, negu tokius, kuriuose skelbiasi, kad su jais galima kontaktuoti Skype programa, kurios įsikurusios šalią kelio, kurios siūlo tik kontakgtinį telefoną, kurios vienu sakiniu siūlo surengti ir gimimo dienos šventę, ir gedulingus pietus, viską apvainikuodamos linxmu paveiksliuku (kaip išmanei!), kurios siūlo užuovėją nuo žmonos arba vyro, kurios yra pasmerktos egzistuoti tiek, kiek šitas nusidrožusių degeneratų klubas.
Tokiems norėčiau skausmingai atplėšti skalpus, išimti smegenis ir jas amžiams įmerkti į Coca–Cola, kad nedalyvautų pokalbiuose, kuriuose dalyvauti nesugeba. Bet jie ir taip išnyks. Ir mano šalyje gyventi bus geriau.
Jeigu teksto nesupratote, tai čia apie jus, bet ne jums.
Šiandien paklausą mano šalyje formuoja ne tik kokybę vertinantys vartojimo aristokratai ir kiti save gerbiantys sveiko proto consumers, tačiau vis dar ir tie, kurie ilgas valandas atstovėję eilėje, džiaugėsi gavę bananą, kurie už cukrų atsiskaitydavo kuponais ir kurių traumuotose galvose vis dar vaidenasi deficitas. Paprastai tokie atsilupėliai džiaugiasi gavę pačiupinėti blizgantį daiktą, tuntais važiuoja į turgus ieškoti turkiškų skudurų pigeu, veržiasi į prekybos centrus pirkti tualetinio popieriaus, nes gera akcijikė. Bet kokią šventę jie vadina baliumi, kuris neįsivaizduojamas be majonezo pertekliuje liulančios baltos mišrainės ir šiltos degtinės. Tai šitie proto varguoliai į savo antresoles kemša visokį šlamštą, kurio prireiks, tai jie šventes švenčia, kaip reikent, kad prieš giminę gėda nebūtų, tai jie vakarais žiūri naša raša, tai dėl jų Maxima vadinasi vaikų bičiule, tai dėl jų paskolos vadinamos bobutės paskolomis, o dešros – tarybinėmis. Viskas, kas yra koktu, yra siūloma jiems ir dėl jų. Tai šitiems visokiuose skelbiuose reklamuojasi muzikantai, kurie pigei ir kokibiškai praves renginy. Visai galimas daiktas, kad jiems skirtos ir atatinkamos maitinimo įstaigos, kurios geriau jau neturėtų jokio tinklalapio, negu tokius, kuriuose skelbiasi, kad su jais galima kontaktuoti Skype programa, kurios įsikurusios šalią kelio, kurios siūlo tik kontakgtinį telefoną, kurios vienu sakiniu siūlo surengti ir gimimo dienos šventę, ir gedulingus pietus, viską apvainikuodamos linxmu paveiksliuku (kaip išmanei!), kurios siūlo užuovėją nuo žmonos arba vyro, kurios yra pasmerktos egzistuoti tiek, kiek šitas nusidrožusių degeneratų klubas.
Tokiems norėčiau skausmingai atplėšti skalpus, išimti smegenis ir jas amžiams įmerkti į Coca–Cola, kad nedalyvautų pokalbiuose, kuriuose dalyvauti nesugeba. Bet jie ir taip išnyks. Ir mano šalyje gyventi bus geriau.
Jeigu teksto nesupratote, tai čia apie jus, bet ne jums.
Cepelinai keliais nygtukų paspaudimais. Siūlo Beržynė
Karčemos Pas Čipą reklamikė
Pas Čipą jus prainstruktuos, kaip elgtis prie stalo ir išaiškins, kad svečias yra tik vyras.
Kiaulytė ar vištytė? Informacijos šaltinėlis: Pas Čipą
Lisitėja kontakgtuoja
Šarvojimo salės? Lentpjūvės? O gal iš karto šildymo katilo? Siūlo Martas
Papuošta vištytė Vakarų užuovėjoje arba tiesiog Gelgaudukėje, nes iš Gelgaudiškio
Užuovėja nuo žmonos arba vyro ir ne tik... Kala daugtaškius ir kviečia Vakarų užuovėja
Komentarai
Rašyti komentarą