Jūs lankotės egzistuojančiame unikalaus turinio tinklalapyje. Skaitykite, jeigu neskaityti negalite.

2014 m. spalio 18 d.

Daiktai namams ir namai daiktams

Ankstyvuose rytuose jau senokai apsigyveno ūkas. Jis įsisuka ir į rytinį kavos puoduką, pastebėjot? Saulė kasryt teka vis labiau tingesnė, vis labiau kaštoninė, o neretai nusprendžia ir ilgiau snūstelti už debesų, palikdama pilkas, lietingas dienas be spindulių.

Tai neturi skambėti liūdnai. Sūpuokitės ant voratinklių pakibusiuose rasos lašuose, iš spintos išsitraukite ryškesnį megztinį, išleiskite mintis pasiganyti po tirštą rūką ar spalvotai krentančius lapus. Kartais tai nepadeda, žinau.

2014 m. spalio 17 d.

Jeigu paimsi tu,
Kai tyliai naktyje linguoja smilgos,
Žemės saują...

Jeigu imsi semti rieškučiomis juodžemį,
Jeigu prilįs į panages to grumsto,
Gyvenimo to, vyno, kraujo, vėjo, vandens...

Jeigu užuosi, kaip kvepia žemė,
Tavo, mano, mūsų, niekieno žemė,
Jeigu užbersi akis...

Ir atoš medžių viršūnėm,
Įsismelks žolių šaknimis
Tau žinojimas,
Kad nereikia pratintis žemės,
Nes tu esi žemė, o žemė yra tu.

2014 m. spalio 4 d.

El Camino de Santiago – kelionė širdimi. III (paskutinė) dalis

Pamenu, kaip pakėlusi akis į dangų šaukiau Dievui, kad daugiau niekada neduosiu jam centų, jeigu jis tuoj pat nepagamins man debesies. Nepagamino. Buvo nepakeliamai karšta, kūnu tekėjo šlapias nuovargis, o akyse, lyg per nuo akmenų kylančius karščio garus, raibuliavo horizontas.