Jūs lankotės egzistuojančiame unikalaus turinio tinklalapyje. Skaitykite, jeigu neskaityti negalite.

2014 m. lapkričio 28 d.

Skambutis iš praeities

– Klausau.

– Laaaaabas, gražuole! Spėk, kas skambina? – išgirstu nemaloniai dirbtinį moterišką balsą.

– Kaip išsilaikius?! Nepažįsti?! – toliau žvygauja ragelyje, lyg kalvio paplonintu liežuviu.

– Mano spėlionės gali atimti daug brangaus laiko, juk laikas kiekvienam brangus, tiesa? Klausau jūsų, – ištariu be susižavėjimo ir pagalvoju, kad tokios pokalbių pradžios niekada nežada nieko gero.

– Čia aš, Jurga! Rimtuolė tu, kaip visada! Šimtas metų! – toliau spygauja kažkuriame gyvenime girdėtas balsas.



Tyliu. Pasijuntu nesmagiai. Mintyse prabėga pažįstamos Jurgos, Jurgitos, bet šitas balsas nepriklauso nei vienai iš jų.

2014 m. lapkričio 26 d.

Viskas, ką parašysite, gali būti panaudota prieš jus, po jūsų ir be jūsų

Noras būti išgirstam yra toks pats suprantamas ir natūralus, kaip noras valgyti. Vieni rašo tinklaraščius, kiti juos rašo gerai. Treti susikaupusias mintis išlieja užstalėse. Kitiems pakanka pokalbių su artimaisiais. (Dar kiti, kurie dažniausiai tai daro geriausiai, rašo už atlygį. Tik ten jau nebeaišku, ar rašo tai, ką nori pasakyti, ar tai, ką pasakyti yra nurodyta.)

Galimybių pasisakyti turi visi. Net ir tie, kurie savo mažose galvelėse galvoja (ir klysta), kad jie turi, ką pasakyti. Net ir tie, iš kurių žodžio laisvė galėtų būti atimta amžiams.

2014 m. lapkričio 25 d.

Teisėto elgesio džentelmenų klube nepakanka


„1. Gimnazijos moksleiviai laisvanoriškai priima <...> šiomis taisyklėmis <...> nustatytas pareigas.
<...>
4. Gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų.
<...>
<...> niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją.“

KTU gimnazijos  Moksleivių taisyklių ištrauka

Retas kuris negirdėjo neseniai įvykusio incidento KTU gimnazijoje. Moksleivė, pažeidusi Gimnazijos moksleivių taisykles, Gimnazijos nepaliko. Moraliniai švietimo įstaigos imperatyvai buvo kvestionuojami remiantis juridine argumentacija. Ar moralė visada gali išlaikyti teisės egzaminą? Ar teisė visada turi atitikti moralę? Jeigu atsakymai į abu šiuos klausimus yra neigiami, tuomet kyla trečiasis – kieno normos yra viršesnės įstatymo ir moralės normų kolizijos atveju? O gal tokia kolizija teisinėje valstybėje yra negalima?

2014 m. lapkričio 22 d.

Aš tyliai paliksiu viską.
Išėjusi nebegrįžti.
Per sniegą pėdos nubėga,
Už lango paliko vaikystė.

Saulėtos pakrantės nubalo,
Apgaubtos sniegu.
Išėjusi nebegrįšiu
Po giedru vaikystės stogu.

2014 m. lapkričio 17 d.

Iš sutemų pardunda juodas rūkas
Ir smilksta greitai rankoj cigaretė.
Skaičiuoju valandas, kurios vis sukas,
O paryčiais įsibėgėja kaip ruletėj.

Ateina rytas raudonom pašvaistėm,
Naktis pasislepia už miegančio kavos puoduko.
Negailestingai ryto tylą žudo
Raudonas kaukiantis arbatinukas.

Ir tirpsta tyliai laikrodžio rodyklės,
Nuvarva sienom rytmečio peizažai,
Išeisiu tyliai nebegrįžti,
Išsisklaidysiu kaip miražas.

O amžinybės ratas sukas, prabėga pro mane,
Ir laikrodžiuose bėga įsisukus
Naktis diena
                        Naktis diena
                                               Naktis diena

2014 m. lapkričio 15 d.

The Annoying Shadows of English

“But if thought corrupts language, language can also corrupt thought.”
George Orwell

Man labai patinka ši George Orwell frazė, tiksliau tai, kaip ši mintis yra aprengta – neperkrauta, skoninga eilute. Minties daugiasluoksniškumas ir svoris nepriklauso nuo žodžių kiekio, o tik nuo tinkamo jų parinkimo. Jeigu norite puikiai kalbėti užsienio kalba, jums neužteks mokytis ir suprasti. Kalbą reikia jausti. Ragauti ir vertinti kaip gerą konjaką. Kiekviena kalba – tai vis kitas kultūrinis kontekstas, turintis tik jam būdingų istorinių poskonių, tik jam būdingų temperamento natų ir savitą charakterį. Galite gilinti ir brandinti kitos kalbos žinias, tačiau niekada neskambėsite kaip šimtaprocentinis native speaker.