Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Apie mane


- Gal malonėtumėte pasakyti, kuriuo keliu man toliau eiti? – paklausė Alisa.
- Tai labai priklauso nuo to, kur tu nori pakliūti, – atsakė Katinas.
- Man nelabai svarbu, kur... – atsakė Alisa.
- Tuomet nelabai svarbu ir tai, kuriuo keliu tu eisi, – atsakė jai Katinas.

Lewis Carroll. Alisa Stebuklų šalyje 

Pavojingi yra tie, kuriems nesvarbu, kuriuo keliu eiti. Taip pat ir tie, kurie keliauja egoistiško savininkiškumo, agresijos, naudos troškimo, tuštybės, baimės, nemąstymo, skandinimosi buityje keliais, tūnantys tamsiausiuose savo sąmonės užkaboriuose. Jeigu skaitote šias eilutes, tuomet jūs, kaip ir aš, turite galimybę rinktis kryptis ir kelius. Vis dėlto, nežinau, ar jums, kaip man, yra svarbu, kur pasirinkimai nuves.

Labiau mėgstu būti, ne turėti. Labiau noriu duoti, ne imti. Neieškau atsakymų kelio gale, nes pats kelias ir yra atsakymai.

Mėgstu gerą kavą. Juodą, stiprią. Tokią su charakteriu. Mėgstu būti apie tylą, klausyti, kaip nuo viksvos rieda ryto rūko lašas. Myliu vasaros rytus, kai rasa nuo žolės dar nepabėgusi būna. Ir žiemos vakarus kartais myliu. Mėgstu suleisti dantis į žalias alyvuoges ir panardinti pirštus į plaukus. Tačiau labiausiai mėgstu tas nepaprastai paprastas akimirkas, kai pajuntu, kaip yra gera būti.

Savo tinklaraštyje kartais rašau sau ir tiems, kurie negali neskaityti ir nemąstyti. Tarsi į paraštes senų knygų, kurių kvapas man labai patinka.


Rūta
margosparastes@gmail.com

Komentarai

  1. Sveiki, Rūta. Atradau Margas paraštes vakar, tai skaitau ir skaitau, negaliu sustoti. Esu maloniai nustebusi, kokios artimos Jūsų mintys, įžvalgos manosioms. Ačiū, kad rašote. Sėkmės.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rima, man malonu, kad atradote. Bendraminčių daug neturiu, taigi man dvigubai malonu. Ačiū, kad skaitote.

      Panaikinti
  2. Labas vakaras Rūta.Apie perskaitytus tekstus:viešpatie,ką aš veikiau naktį iš sekmadienio į antradienį? Skaičiau "margas paraštes"!...ir dar skaitysiu! Kas aš? Pagal Zodiaką-aš vėžys,bet kaip norėčiau turėti keturis sparnelius...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Džiaugiuosi, Gediminai, kad jums naktis iš sekmadienio į antradienį neprailgo :)

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2021-05-16 19:35

    Sveiki gerb. Rūta. Tai kokią žinią skleidžiate yra nuostabus jausmas. Nemeluosiu, negalvojau kad tokia mergina taip puikiai dėsto mintys. Prie Jūsų minčių atvedė noras suprasti supantį pasaulį. Tam pasidarbavo Facebook, kaip pradedi skaityti vieno dvasingo žmogaus mintys, pamatai prie jo esančius kitus tokius pačius žmonės. Taip pradėjau skaityti ir Jūsų siunčiamas žinutės žmonijai. Patinka Jūsų energinis užtaisas kovoje su žmonių bukumu, tamsumu, žmonių asmeninių nesveikų ambicijų tenkinimą. Patinka tokie žmonės, kaip Jus su stipriais įsitikinimais , turinčiais stiprias dvasinės vertybės.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū jums už šiuos žodžius, kam gi nebūtų malonu tokius skaityti? :) Jau seniai berašiau į savo tinklaraštį - dabar socialinių tinklų era. Bet gal kada sugrįšiu.

      Panaikinti
  4. Džiaugiuosi atradusi kai ką originalaus. Dar ne viską perskaičiau.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Kiti populiarūs įrašai:

Rankpinigiai, avansas, užstatas – išsiaiškinkime skirtumus

Civilinių teisinių santykių subjektai, dalyvaudami sutartiniuose teisiniuose santykiuose, neretai painioja juridines rankpinigių ir avanso sąvokas. Klaidingas rankpinigių ir avanso traktavimas dažniausiai pasitaiko kasdieninio pobūdžio sutartyse, sudaromose tarp fizinių asmenų, kurie nėra profesionalūs civilinės apyvartos dalyviai ir neturi specialiųjų teisinių žinių. Rūpestingi ir apdairūs sutartinių teisinių santykių dalyviai, siekdami, kad sudaroma sutartis atspindėtų tikruosius jų ketinimus ir valią, turi tinkamai suvokti sudaromos sutarties turinį. Tai leis išvengti netikėtų juridinių pasekmių.

Visi vyrai – kiaulės, mano vaikas yra pats geriausias ir aš neturiu nieko, kuo galėčiau apsirengti

Visoms lytiniu būdu nepatenkintoms nuokrušoms, dejuojančioms, kad visi vyrai yra kiaulės , aš mėgstu su neslepiamu džiugesiu atsakyti, kad esu mačiusi tik kiaulę–vorą. Tas padaras, beje, buvo animacinis. Kiaulių–vyrų mačiusi nesu ir apie juos nieko nežinau. Esu susidūrusi su vyrais, dėvinčiais prasmirdusias kojines, žinau neištikimų vyrų, pažįstu visokiausių vyrų, tačiau apie vyrą–kiaulę, kaip ir apie minotaurą, sklando tik gandai. Galiausiai aš supratau, kad kiaulė–vyras yra kompleksuotų, mažaverčių moteryčių galvytėse egzistuojantis ir dėl visko kaltas baubas. Tiesą sakant, tai net ne baubas, o mažytis nuo darbų ir kasdienybės nusivaręs baubelis, kuris, vakarais srėbdamas savo įmitusios pačios paruoštus barščius, svajoja apie vyšnią su grietinėle ant stangrios nepažįstamosios krūties. Todėl jis tiki prisikėlimu iš mirusiųjų ir meldžia Dievą būti jam gailestingesniu pomirtiniame gyvenime.

Dvidešimt savybių, kurias reikia išnaikinti

Kalendoriniams metams baigiantis, labai populiaru sudarinėti visokius pasižadėjimų ir išsižadėjimų sąrašus apie tai, kaip pradėsime sportuoti nuo Naujų, kaip daugiau nebesielgsime ir kokie geri būsime. Gruodį prasideda kandidatų kėlimo į blogiausiųjų ir geriausiųjų nominacijas kampanijos, viskas suskaičiuojama, apibendrinama ir vėl sukuriamas senas Naujųjų scenarijus. Gyvenimas vyksta šiandien ir dabar, ne vakar, ne rytoj. Tai yra tiesa, senesnė už žmoniją, tačiau, jeigu pageidaujate, galite pasilikti įstrigę vakar dienoje arba laukti rytojaus, kuris neateis. Aš erdviau pagyvensiu šiandien. Ir mažiau bus tų, kurie kaitina mano nervų ląsteles.

Antrasis giminių skambutis

„Alio, a Rūtytė? Rūtyte, vaikeli, čia tu? Jėzau Marija, palauk, vaikeli. Antanėl! Antanai! Ar biesas tave trobon čia dabar atnešė?! Patylink, nedegink elektros, taigi miestan prisiskambinau, su Rūtyte kalbu! Alio, alio, ar tu čia, vaikeli? Teta Valytė čia, ar gerai girdi? Kaip gi tu, vaikeli, laikaisi? Mes vis apie tave čia pasišnekam, prisimenam. Girdžiu, girdžiu ir aš tave, Rūtyte, abi ausis ištempus. Antanas mano, aš tau pasakysiu, visai pablūdo senis. Žilė galvon – velnias uodegon, ne kitaip. Kiauras dienas tą savo VEFą pasiėmęs naujas stotis gaudo, elektrą gadina. Kad vėjo subinėje nebėra, tai sėdėtų pečių apsižergęs, bet ne, kožną dieną ramybės neduoda. Ot laikų sulaukiau, vaikeli, akys jau į aną svietą dairosi, o ramybės tai nematyt. Aš, Rūtyt, tokiu vienu reikalu skambinu. Kaimynų vaikis bėdavojos, kad Onos dokumentų tau persiųst per kažkokius internetus negali. Sako atjungė gal. Gal gėjai ten kažkokie? Girdėjau, kad neramu ir pas jus mieste, šeimas griauna, gyvent ramiai žmonė...

Teisėto elgesio džentelmenų klube nepakanka

„1. Gimnazijos moksleiviai laisvanoriškai priima <...> šiomis taisyklėmis <...> nustatytas pareigas. <...> 4. Gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų. <...> <...> niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją.“ KTU gimnazijos Moksleivių taisyklių ištrauka Retas kuris negirdėjo neseniai įvykusio incidento KTU gimnazijoje. Moksleivė, pažeidusi Gimnazijos moksleivių taisykles, Gimnazijos nepaliko. Moraliniai švietimo įstaigos imperatyvai buvo kvestionuojami remiantis juridine argumentacija. Ar moralė visada gali išlaikyti teisės egzaminą? Ar teisė visada turi atitikti moralę? Jeigu atsakymai į abu šiuos klausimus yra neigiami, tuomet kyla trečiasis – kieno normos yra viršesnės įstatymo ir moralės normų kolizijos atveju? O gal tokia kolizija teisinėje valstybėje yra negalima?