Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Lietuva – Tėvynė mūsų? Ar jūsų?

Panaudojus tinkamą varomąją jėgą, galima užvesti įtakingiausių žiniasklaidos priemonių variklius ir sprogdinti bet kokias seksualumų arba skandalų bombas. Pastaruoju metu buvo detonuoti sprogstamieji auksinių šakučių, koldūnų ir paskolos butelio dėžutėje užtaisai. Nesiruošiu šakute knibinėti kiekvieno skandalingojo koldūno, neketinu skaičiuoti pinigų pavienėse dėžutėse, nevertinsiu vienadienių antiherojų elgesio, nes nei vienas, turintis bent nedidelę gebėjimo mąstyti dovaną, nesiimtų gydyti atskirų spuogų, jeigu sirgtų vėjaraupiais.

Informacijos srautus visada vertinu sistemiškai – atskira žinia nesuformuoja nuomonės, kaip ir trečias brolis Jonas nėra pakankamas argumentas vertinant visą šeimą. Kartais nebūna lengva atskirti herojus nuo antiherojų, tačiau ir tada, jeigu nesate voverė su riešutu pradaužtu pakaušiu, nėra sudėtinga formuluoti atsakymą rasti padedančius klausimus, pavyzdžiui:

Kodėl viena ar kita žinia yra skelbiama būtent dabar?
Kodėl būtent ši žinia?
Kas šią žinią jums skelbia?

Tie, kas iki šiol nesidomėjo žiniasklaidos priemonių savininkais, atsakymo į paskutinįjį klausimą galėtų pradėti ieškoti Transparency International sudarytoje schemoje (povandeninių ryšių čia, žinoma, nerasite, tačiau pravartu žinoti bent tiek). Į du pirmuosius klausimus atsakyti bus daug sudėtingiau, nes jie yra labiau priklausomi nuo konteksto. Pavyzdžiui, atsakant į klausimą, kodėl būtent dabar, ypatingai svarbu, ar tai nėra priešrinkiminis laikotarpis, o svarstant, kodėl būtent ši žinia, ima darytis visai keblu, nes, palyginus, mažas ir nereikšmingas skandaliukas neretai virsta esmines irba didesnes problemas užgožiančiu muilo burbulu. Tada logiškai kyla ketvirtas klausimas – kam tai naudinga?

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija iš UAB Nota bene įsigijo prekių už 7,5 mln. litų dar 2002 metais, tačiau opa, kaip blogai atsitiko tik šiais, 2016–aisiais. UAB Judex koldūnuose buvo rasta visokių šūdbakterių, tačiau tam tikra šaldytų gaminių bakteriologinė tarša yra leistina bei aptinkama ir kitų gamintojų produkcijoje* (siūlau pasižiūrėti LRT laidą Specialus tyrimas (2016–09–08). Jeigu nesate supermama irba nečiulpiate žalių koldūnų, tai baimintis nėra pagrindo, nes, produktus apdorojus termiškai, tos bakterijos žūsta. Paskolos butelio dėžutėje skandalo bomba sprogo taip galingai, kad Eligijus Masiulis, kurio aš neteisinu, tapo vieninteliu Šėtonu šioje Dievo avinėlių ir abrozdėlių žemėje. Tačiau į to paties UAB koncerno MG Baltic katilą įvirtęs Vytautas Gapšys iš raudonuojančių žiniasklaidos priemonių antraščių tartum išnyko ir (ne)gėdingai dalyvauja šiuo metu vykstančiuose priešrinkiminiuose debatuose. Beje, pastarasis yra ir Darbo partijos juodosios buhalterijos istorijos veikėjas, tačiau tai buvo seniai, todėl mes pamiršome. Pamiršome ir auksinį tualetą, nes dabar turime auksines šakutes, turėsime ir ne taip uoliai reklamuojamus auksinius bibliotekos baldus, auksinius sporto rūmus, dar turime ir auksinių rašiklių. Tačiau vis dar, kaip tušti puodai, juokiamės iš vieno menko auksinio batono?

Auksinių daiktų skandalų bombos galėtų sproginėti visur ir kiekvieną dieną, tačiau mums, trumpalaikę atmintį turintiems, panosėje kasdien sprogdinami tik seksualumo fejerverkai. Neskaidraus valstybės (t. y., mūsų) biudžeto valdymo skandalai nuaidi kažkam (ne)patogiu metu ir (ne)patogioje vietoje, kaip padvėsusios žuvys iškyla į visų kitų sutvarkytų reikaliukų, apie kuriuos mes nesužinosime, vandenyno paviršių.

Tautiška giesmė, visi žinome, prasideda tokiais žodžiais: Lietuva, Tėvyne mūsų. Kas tie mes? Kieno ta Lietuva? Ar ji lievata tų, kurie valdo informacijos srautus ir savo lipniais, putliais pirščiukais raiko valstybės pyragą, kurį, kaip kokie smygolai, tamsiuose kampučiuose patyliukais apkramto? Ar Lietuva bus tų, kurie šiomis dienomis dalina populistinius pažadus, sako viską, ką tik norite girdėti, žada, kad padarys tai, ko negali kiti, teigia, kad svarbiausia – žmogus, svaičioja apie darnų žmogų (kad ir kas tai bebūtų), darnią Lietuvą, laksto kaip rujojantys žvėriukai su spalvotais lankstinukais, kuriuose žadama daug gėrio ir meilės?**


Tam, kad Lietuva būtų mūsų visų, siūlau gerai pasikapstyti po atmintį ir prisiminti ne tik šiandienos skandalų bombas, tačiau ir tas, kurios sproginėjo gerokai anksčiau. Pažadai padaryti yra beverčiai be retrospektyvaus požiūrio į tai, ką žadantieji padarė. Internetuose buvo išreikštas įdomus požiūris – nebalsuoti, jeigu tenka rinktis tik mažesnę blogybę iš galimų. Manau, kad tokia nuostata yra ne tik įdomi, tačiau ir pavojinga, nes kai kurie, balsuosiantys už Hillary Clinton, iš tiesų balsuos prieš pavojingus radikalus valdžioje. Lieku dėkinga internetų valdovui Žiurkėnui, nes iš esmės viskas, ką norėjau pasakyti, jau yra išdėstyta ČIA.

Kiekvieną dieną matau ir girdžiu, kiek daug žmonių nežino net tų, kurie kandidatuoja jų vienmandatėse rinkiminėse apygardose, kiek daug tokių, kurie nežino rinkimų dienos, kiek daug yra tokių, kurie galvoja, kad Lietuva yra ne jų, kad valstybės valdymo reikalai slepiasi kažkur giliai ir toli už kasdienybės viralu permirkusių namų durų.

Nebūkite abejingi. Visus raginu balsuoti ir rinktis net tada, kai savo balsą teks atiduoti už mažiausią blogybę iš galimų. Priešingu atveju, ateis voverės ir nubalsuos už tuos, kurie kitoje į pašto dėžutes primėtytos savo politinės reklamos lapo pusėje pateikia palankias ir nepalankias dienas sėti ir sodinti (true story). Dabar juokinga, tačiau voverės gali padaryti taip, kad nebebūtų, nes jos sėja ir sodina negalvodamos apie tai, ką skins ar pjaus.

* Pasirinkus koldūnų istoriją kaip pavyzdį, galima padiskutuoti ir apie įmonių patiriamus nuostolius, kai viešai paskelbti įtarimai nepasitvirtina. Pasitelkus žiniasklaidos priemones, pakenkti verslo subjekto dalykinei reputacijai – vieni juokai, tačiau prisiimti atsakomybę už juridinio asmens patirtus nuostolius neskuba nei vienas. Dar daugiau – stambaus verslo pajamų sumažėjimas dėl neigiamos įtakos dalykinei reputacijai reiškia ir į biudžetą surenkamus mažesnius mokesčius, o tokiu atveju nukentėjusiaisiais tampa ne pavieniai subjektai, o visuomenė in corpore.
** Visi tokie paistytojai, neturintys net išsamių veiklos programų, tik stirtas alogiškų teiginių, galėtų pasimokyti iš garsių reklamos agentūrų, kūrusių, pavyzdžiui, Brexit priešininkų arba šalininkų reklamas (bent interneto memai taptų intelektualesni). Brexit leave ir stay kampanijų komandose buvo suburtas visas reklamos agentūrų elitas, pasinaudokite, gėrį ir saulę mums nešantys nuolupos, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vykdyta CallYourNan reklamos kampanija ir raginkite skambinti močiutėms, kad nežiūrėtų Laisvės TV.

Komentarai

Kiti populiarūs įrašai:

Rankpinigiai, avansas, užstatas – išsiaiškinkime skirtumus

Civilinių teisinių santykių subjektai, dalyvaudami sutartiniuose teisiniuose santykiuose, neretai painioja juridines rankpinigių ir avanso sąvokas. Klaidingas rankpinigių ir avanso traktavimas dažniausiai pasitaiko kasdieninio pobūdžio sutartyse, sudaromose tarp fizinių asmenų, kurie nėra profesionalūs civilinės apyvartos dalyviai ir neturi specialiųjų teisinių žinių. Rūpestingi ir apdairūs sutartinių teisinių santykių dalyviai, siekdami, kad sudaroma sutartis atspindėtų tikruosius jų ketinimus ir valią, turi tinkamai suvokti sudaromos sutarties turinį. Tai leis išvengti netikėtų juridinių pasekmių.

Dvidešimt savybių, kurias reikia išnaikinti

Kalendoriniams metams baigiantis, labai populiaru sudarinėti visokius pasižadėjimų ir išsižadėjimų sąrašus apie tai, kaip pradėsime sportuoti nuo Naujų, kaip daugiau nebesielgsime ir kokie geri būsime. Gruodį prasideda kandidatų kėlimo į blogiausiųjų ir geriausiųjų nominacijas kampanijos, viskas suskaičiuojama, apibendrinama ir vėl sukuriamas senas Naujųjų scenarijus. Gyvenimas vyksta šiandien ir dabar, ne vakar, ne rytoj. Tai yra tiesa, senesnė už žmoniją, tačiau, jeigu pageidaujate, galite pasilikti įstrigę vakar dienoje arba laukti rytojaus, kuris neateis. Aš erdviau pagyvensiu šiandien. Ir mažiau bus tų, kurie kaitina mano nervų ląsteles.

Visi vyrai – kiaulės, mano vaikas yra pats geriausias ir aš neturiu nieko, kuo galėčiau apsirengti

Visoms lytiniu būdu nepatenkintoms nuokrušoms, dejuojančioms, kad visi vyrai yra kiaulės , aš mėgstu su neslepiamu džiugesiu atsakyti, kad esu mačiusi tik kiaulę–vorą. Tas padaras, beje, buvo animacinis. Kiaulių–vyrų mačiusi nesu ir apie juos nieko nežinau. Esu susidūrusi su vyrais, dėvinčiais prasmirdusias kojines, žinau neištikimų vyrų, pažįstu visokiausių vyrų, tačiau apie vyrą–kiaulę, kaip ir apie minotaurą, sklando tik gandai. Galiausiai aš supratau, kad kiaulė–vyras yra kompleksuotų, mažaverčių moteryčių galvytėse egzistuojantis ir dėl visko kaltas baubas. Tiesą sakant, tai net ne baubas, o mažytis nuo darbų ir kasdienybės nusivaręs baubelis, kuris, vakarais srėbdamas savo įmitusios pačios paruoštus barščius, svajoja apie vyšnią su grietinėle ant stangrios nepažįstamosios krūties. Todėl jis tiki prisikėlimu iš mirusiųjų ir meldžia Dievą būti jam gailestingesniu pomirtiniame gyvenime.

Teisėto elgesio džentelmenų klube nepakanka

„1. Gimnazijos moksleiviai laisvanoriškai priima <...> šiomis taisyklėmis <...> nustatytas pareigas. <...> 4. Gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų. <...> <...> niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją.“ KTU gimnazijos Moksleivių taisyklių ištrauka Retas kuris negirdėjo neseniai įvykusio incidento KTU gimnazijoje. Moksleivė, pažeidusi Gimnazijos moksleivių taisykles, Gimnazijos nepaliko. Moraliniai švietimo įstaigos imperatyvai buvo kvestionuojami remiantis juridine argumentacija. Ar moralė visada gali išlaikyti teisės egzaminą? Ar teisė visada turi atitikti moralę? Jeigu atsakymai į abu šiuos klausimus yra neigiami, tuomet kyla trečiasis – kieno normos yra viršesnės įstatymo ir moralės normų kolizijos atveju? O gal tokia kolizija teisinėje valstybėje yra negalima?

Akmeninė raudonos žemės šalis

Penktą kartą į Kroatiją vykti nebesinori. Sąlygos gulėjimui ten puikios, karštas oras garantuotas, tačiau nesu pasyvaus vartymosi pajūryje mėgėja, jeigu tai užsitęsia per ilgai. Apsilankius garsiajame Plitvicos ežerų nacionaliniame parke , paslampinėjus po jūros pakrantės miestelių muziejukus, belieka tik kepintis ant akmenų. Vakarop, kai karštis atslūgsta, galima nardyti siauromis akmeninėmis gatvelėmis tarp akmeninių namų. Tai akmenų šalis. Raudonų plytų spalvos žemės lopinėliai ir baltai pilkšvi akmenys kuria neįprastų spalvų ir formų kraštovaizdį. Tačiau akys prie visko greitai pripranta ir Adrijos jūros krantu bevingiuojantis kelias, laikomas vienu gražiausiu pasaulyje kelionių maršrutu, tampa įprastas.