Jūs lankotės egzistuojančiame unikalaus turinio tinklalapyje. Skaitykite, jeigu galite tai sau leisti.

2014 m. lapkričio 15 d.

The Annoying Shadows of English

“But if thought corrupts language, language can also corrupt thought.”
George Orwell

Man labai patinka ši George Orwell frazė, tiksliau tai, kaip ši mintis yra aprengta – neperkrauta, skoninga eilute. Minties daugiasluoksniškumas ir svoris nepriklauso nuo žodžių kiekio, o tik nuo tinkamo jų parinkimo. Jeigu norite puikiai kalbėti užsienio kalba, jums neužteks mokytis ir suprasti. Kalbą reikia jausti. Ragauti ir vertinti kaip gerą konjaką. Kiekviena kalba – tai vis kitas kultūrinis kontekstas, turintis tik jam būdingų istorinių poskonių, tik jam būdingų temperamento natų ir savitą charakterį. Galite gilinti ir brandinti kitos kalbos žinias, tačiau niekada neskambėsite kaip šimtaprocentinis native speaker.

Jau daugiau kaip dešimt metų kartais verčiu anglų kalba parašytus tekstus. Nors neretai tai darau tarsi užsimerkus, tačiau tikrai jaučiu, kad vis dar mokausi ir šis procesas yra begalinis. Visada sakau, kad išverstas tekstas turi skambėti taip, kad niekas skaitydamas nesuprastų, jog skaito vertimą. Tekstas ir kalba turi turėti savo kalbos dvasią, priešingu atveju tai bus taip pat kraupu, kaip iš post-mortem fotografijų į tave nebežvelgiančios pamėklės.

Ne, aš nesu grammar nazi. Man dzin dėl mistyping, nepalaikau eilinio proto užtemimo Seime dėl kalbajobiško siekio Subway paversti požeminiu traukiniu. Manau, kad vardų, pavardžių ar vietovardžių vertimas dažniausiai yra more than infuriating. Tačiau taisykles laužyti gali tie, kurie jas žino.

Pakalbėkime apie smulkių ir vidutinių mūsų šalies įmonių darbuotojus, neretai ir savininkus, valdymo organų narius. Kartais tai galima stebėti ir didelių tarptautinių organizacijų, šiaip jau estimable enough, kolektyvuose. Pakalbėkime apie jaunimsodį spalvotais kedukais trinančius hipsterius, studentus, kurie pasipūtimo (kol kas) turi daugiau nei proto, pakalbėkim apie visus tuos, kurie, paklausus, ar jie kalba angliškai, juokingai užtikrintu tonu patikina, kad be problemų. Iš tiesų, be problemų jie kalba tik engrish kalba (tai toks tolimas anglų kalbos šešėlis). Taip, situacija ne tokia bloga, kaip kokioje Rytų Azijoje, tačiau kodėl mes turime lyginti save su tais, pas kuriuos yra dar blogiau?

Tai štai šitie engrishspykerz, įsitaisę jūrų kiaulytės akis, skaldo sakinius bendratimi ir mano, kad su jais yra viskas gerai. Paprastai jų atmintyje yra išlikusi nedidelė mokyklinio žodynėlio dalis (Ben has a dog. He goes to school.), kuria jie gėdingai žongliruoja visose situacijose ir nuolat save apgaudinėja, kad pasakė tai, ką nori. Iš tikrųjų, šitie bėdžiai gali pasakyti tik tiek, kiek sugeba, o sugeba jie nedaug. Vos tik jie praveria burnas ir ima vapėti, ausį rėžiantis akcentas ir tragikomiškai skurdus žodynas dar labiau sugadina ir taip nekokį pirmąjį įspūdį. Ne tokie beviltiški bent jau jaučiasi nepatogiai dėl savo poor English. Visi jų mandrumai išgaruoja iš karto tada, kai reikia prakalbėti angliškai. Sėdėdami prie stalo su anglakalbiais, jie kukliai išraudę mekena panosėje ir, pokalbiui pasibaigus, mauna lauk teištarę very thank you (real story). Žinote, kodėl pastarieji taip pat yra beviltiški? Nes laisvalaikiu jie veikia bet ką, tik ne gilina žinias ten, kur labiausiai reikia.

Jie nežino elementarių definite article vartojimo taisyklių (pvz., jis nevartojamas su parkų, ežerų, gatvių, kelių, skverų, tiltų pavadinimais, tačiau reikalingas nurodant upes, vandenynus, jūras). Žinoma, jie nėra nieko girdėję ir apie indefinite article. Nuo artikelių siūlyčiau ir pradėti. Sunku patikėti, bet teorijos pakaktų ne vienam įdomiam vakarui. (Straipsnių antraštėse artikeliai dažnai praleidžiami, tačiau čia, kaip minėjau, tiems, kas žino kada ir kaip taisyklių galima nepaisyti.)

Irregular plural forms jiems iš viso yra kosmosas (e.g. a means, means), prie žodžio police jie be vargo kala veiksmažodžio vienaskaitą, jie niekada neišmoks conditionals, ką jau kalbėti apie skirtumą tarp What has happened? ir, pavyzdžiui, What has been happening? Pastarajame sakinyje jiems tiesiog per daug žodžių.

Ir dar – neklauskite britės How‘s your father? Greičiausiai nežinote, ko klausiate.

Komentarų nėra :

Rašyti komentarą