Vieniems – mažasis penktadienis. Kitiems – Didysis ketvirtadienis. O man šiandien yra Didžioji Šiandiena

Ne kartą girdėti teko, kaip žmonės ketvirtadienius mažaisiais penktadieniais vadina. Čia taip todėl, kad jau beveik penktadienis, jau beveik savaitgalis. Skamba kaip beveik nėščia. Tai yra gyvenimas rytojumi, tarsi ši diena nevyktų ir geriau, kad jos iš viso nebūtų, nes dabar beveik gegužė, nes jau balandžio antroji, tai jau beveik vasara ir jau tuoj rudenės. Girdite, kaip gelsta lapai ateities rudenyje? Blogai, jeigu girdite.

Laimė nėra tikslas ir ji neatsitiks rytoj. Nestumdau ir nevalkioju dabarties dėl rytojaus, kad nenutiktų taip, kaip toj Hiperbolės dainoj - Atleisk juk aš tavęs nepastebėjau.

Šiandien yra Didysis ketvirtadienis, ne joks ne mažasis penktadienis. Kiekviena diena yra Didžioji Šiandiena, ne mažasis rytojus.

Katalikams ši diena turi ypatingą reikšmę – tai broliškumo, nuolankumo, meilės kitam diena, Paskutinės vakarienės diena, Pirmosios Komunijos, mišių ir kunigystės pradžios simbolis.

Aš jums duodu naują įsakymą,

kad jūs vienas kitą mylėtumėte:

kaip aš jus mylėjau,

kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!

(Naujasis Testamentas, Jn 13, 34)

Gražu, ar ne? Išreikšta stipriau negu Konfucijaus posakyje: Ko nenori, kad tau būtų padaryta, nedaryk kitiems. Nes nedaryti nepakanka. Dar ir mylėti vieniems kitus reikėtų. Bandėte kada įsivaizduoti, kaip atrodytų žmonių pasaulis, jeigu visi laikytųsi šios nepaprastai paprastos taisyklės? Kai pamėgini, neretai pasijunti kaip naivus teletabis.

Tikintiesiems yra lengviau gyventi, nes jie tiki, kad žmogus iš prigimties linkęs į dorybę, tačiau būtina, kad pats prigimties tobulumas į žmogų patektų per tam tikrą auklėjimą (Šv. Tomas Akvinietis. Apie įstatymus. Teologijos suma I–II. 90 – 97 klausimai. Vilnius: Logos, 2005).

Nežinau, ar galėčiau su tokiu teiginiu sutikti. Tikriausiai, kad ne. Mumyse iš prigimties yra ir angelų, ir demonų, tačiau net ir netikintiems ta siaurąją prasme, tokiems kaip aš, Šventojo Rašto tekstai gali padėti įprasminti Didžiąją Šiandieną.

Pamenu, kaip džiaugiausi vaikystėje, kai ankstų rytą po Kalėdų egle radau Bibliją vaikams.

Labiausiai jos norėjau dėl paveikslėlių. Bet tik iš pradžių. Kol nepradėjau skaityti.

Knygos yra nuostabus dalykas, o jų skaitymas sielą paverčia lobynu. Reikia tik mokėti atsirinkti. Šiandien minime ir vaikiškos knygos dieną. Šiandien yra Hans Christian Andersen gimimo diena. Daug vaikystėje skaičiau. Labai daug. Ir Laukines gulbes prisimenu lyg vakar, tačiau mėgstamiausias buvo Alfonsas Bailius.

Skaitykite ir mylėkite.