Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Apie reklamos dramblius, uodus ir muses


Jeigu koks nors žmogus jus įtikina nusipirkti dramblį (na gerai, į jūsų ankštą butuką telpantį drambliuką), tai tas žmogus žino, ką daro ir tai daro labai gerai. Puiki reklama, lyg kraują po organizmą paskirstanti arterijų sistema, informaciją tiksliniame rinkos segmente pateikia ir paskirsto taip, kad abejonės dėl verslo pelningumo ir optimistiškų ateities perspektyvų išsisklaido joms dar nekilus. Abejonių nekyla ne jums. Jūs, kaip vartotojas, apie tai nemąstote. Abejonių nekyla verslui.

Jie žino tikslią vietą jūsų smegenyse, į kurią įdūrus jų parduodamas dramblys tampa jums gyvybiškai svarbus, svarbesnis už jūsų finansinius planus ir už jūsų sveiką protą. Nes būtent to dramblio jums prireikia čia ir dabar.

Apple reklama, 1977 m. 

Ir kas galėjo pagalvoti, kad Kalėdos ims asocijuotis ne tik su mandarinais, bet ir šaltu, gazuotu limonadu? Kaip išlaikyti ar net padidinti tokio produkto pardavimus šaltuoju sezonu? 

Apie tai pagalvojo Coca-Cola. Ėmė ir padarė. Ir padarė tai taip gerai, kad net tobulai, nepaisant to, kad tobulai nebūna. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip reikia daryti, tačiau vargu, ar šis pavyzdys gali būti atkartotas, nes jis yra nepakartojamas. Todėl gerbiu šio gėrimo gamintojus. Todėl geriu Colą, kuri jau seniai nebėra tik gėrimas. Tai atskira ir vienintelė gėrimo rūšis. Nes reklamos drambliai čia pagalvojo apie viską ir apie tai, apie ką jūs net kitame gyvenime niekada nepagalvosite. Kokie dar sveikatingumo teiginiai? Nesveika, sakote? Negerkite, jeigu galite. Negalite? Tai gerkite, mėgaukitės troškulio numalšinimo iliuzija ir ragaukite Colą taip, lyg į ją pačią būtų įpilta lašas sėkmės. Tai produktas tų, kurie apie reklamą išmano geriausiai.

Aukščiausios klasės reklama visada slypi kažkur anapus vartotojo suvokimo ribų. Ji tarsi yra ir tarsi nėra tuo pačiu metu, tačiau visada veikia. Nepastebimai. Užtikrintai. Poveikis ekonominiam vartotojų elgesiui slypi ir ten, kur, rodos, į galvą nešautų. Bet šauna. Ir taikliai.

Štai, pavyzdžiui, karališkasis britų kūdikis, kaip rašoma žurnale Valstybė, tapo 2014 m. „ebay“ mados ikona, o Didžiosios Britanijos monarchija prie šalies ekonomikos 2013 m. prisidėjo 1,9 mlrd. svarų sterlingų, o pati valstybei kainuoja 250 mln. svarų sterlingų (Valstybė, 2015 m. vasaris, Nr. 2, 94–95 psl.).

Reklamos drambliai pas mus nesiveisia. Netinkamos sąlygos, matyt. Nes mums, kaip tam Emile iš animacinio filmo Ratatouille, yra viskas skanu. Todėl pas mus veisiasi repelentams atsparios reklamos musės. Per teliką tarp serialų rodo reklamos serialus, kuriuos pamačius norisi juos atmatyt atgal, norisi, kad niekada nebūtum matęs ir girdėjęs. Nes mes to verti ar mes verti tik to? Pigu, prėska ir lėkšta. Muilas, tamponai, bambaliai, bobutės paskolos. Bobutė, turbūt, prieš paduodama jus į teismą už finansinių įsipareigojimų nevykdymą, blynukų iškeps ir paglostys.

Netyčia prisiminiau šių metų kovo 24 dienos Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo UAB Pigu reklama buvo pripažinta klaidinančia. Kas paklodžių skaityti nenusiteikęs, trumpai apibendrinu:

Jeigu prekė X prieš Kristų kainavo du eurus ir ši prekės kaina galiojo tris dienas, tai reklamuojant tą pačią prekę po Kristaus, kai ji jau tūkstančius metų kainuoja tik vieną eurą, reklamoje galime paskelbti, kad šiuo metu prekę X galite įsigyti ne už du eurus, o tik už penkiasdešimt euro centų. Viskas gerai, turbūt? Negerai. Pigu pigiai imituoja vartotojo gaunamą ekonominę naudą, kurios realiai vartotojas negauna.

Taigi, dar turime ir reklamos uodų. Nuo musių jie skiriasi tik tuo, kad kanda.

Reklamą kuriančiam verslui ir juristams įdomus tekstas, tiesa, jau gerokai senstelėjęs, bet vis dar aktualus, yra čia.

Kitiems linkiu tapti sąmoningais vartotojais. Dar kitiems ir Dievas nepadės, nes tada, kai pastarasis smegenis dalino, jie lakstė kažkur po pievas ir gaudė drugelius.

Komentarai

Kiti populiarūs įrašai:

Rankpinigiai, avansas, užstatas – išsiaiškinkime skirtumus

Civilinių teisinių santykių subjektai, dalyvaudami sutartiniuose teisiniuose santykiuose, neretai painioja juridines rankpinigių ir avanso sąvokas. Klaidingas rankpinigių ir avanso traktavimas dažniausiai pasitaiko kasdieninio pobūdžio sutartyse, sudaromose tarp fizinių asmenų, kurie nėra profesionalūs civilinės apyvartos dalyviai ir neturi specialiųjų teisinių žinių. Rūpestingi ir apdairūs sutartinių teisinių santykių dalyviai, siekdami, kad sudaroma sutartis atspindėtų tikruosius jų ketinimus ir valią, turi tinkamai suvokti sudaromos sutarties turinį. Tai leis išvengti netikėtų juridinių pasekmių.

Visi vyrai – kiaulės, mano vaikas yra pats geriausias ir aš neturiu nieko, kuo galėčiau apsirengti

Visoms lytiniu būdu nepatenkintoms nuokrušoms, dejuojančioms, kad visi vyrai yra kiaulės , aš mėgstu su neslepiamu džiugesiu atsakyti, kad esu mačiusi tik kiaulę–vorą. Tas padaras, beje, buvo animacinis. Kiaulių–vyrų mačiusi nesu ir apie juos nieko nežinau. Esu susidūrusi su vyrais, dėvinčiais prasmirdusias kojines, žinau neištikimų vyrų, pažįstu visokiausių vyrų, tačiau apie vyrą–kiaulę, kaip ir apie minotaurą, sklando tik gandai. Galiausiai aš supratau, kad kiaulė–vyras yra kompleksuotų, mažaverčių moteryčių galvytėse egzistuojantis ir dėl visko kaltas baubas. Tiesą sakant, tai net ne baubas, o mažytis nuo darbų ir kasdienybės nusivaręs baubelis, kuris, vakarais srėbdamas savo įmitusios pačios paruoštus barščius, svajoja apie vyšnią su grietinėle ant stangrios nepažįstamosios krūties. Todėl jis tiki prisikėlimu iš mirusiųjų ir meldžia Dievą būti jam gailestingesniu pomirtiniame gyvenime.

Dvidešimt savybių, kurias reikia išnaikinti

Kalendoriniams metams baigiantis, labai populiaru sudarinėti visokius pasižadėjimų ir išsižadėjimų sąrašus apie tai, kaip pradėsime sportuoti nuo Naujų, kaip daugiau nebesielgsime ir kokie geri būsime. Gruodį prasideda kandidatų kėlimo į blogiausiųjų ir geriausiųjų nominacijas kampanijos, viskas suskaičiuojama, apibendrinama ir vėl sukuriamas senas Naujųjų scenarijus. Gyvenimas vyksta šiandien ir dabar, ne vakar, ne rytoj. Tai yra tiesa, senesnė už žmoniją, tačiau, jeigu pageidaujate, galite pasilikti įstrigę vakar dienoje arba laukti rytojaus, kuris neateis. Aš erdviau pagyvensiu šiandien. Ir mažiau bus tų, kurie kaitina mano nervų ląsteles.

Antrasis giminių skambutis

„Alio, a Rūtytė? Rūtyte, vaikeli, čia tu? Jėzau Marija, palauk, vaikeli. Antanėl! Antanai! Ar biesas tave trobon čia dabar atnešė?! Patylink, nedegink elektros, taigi miestan prisiskambinau, su Rūtyte kalbu! Alio, alio, ar tu čia, vaikeli? Teta Valytė čia, ar gerai girdi? Kaip gi tu, vaikeli, laikaisi? Mes vis apie tave čia pasišnekam, prisimenam. Girdžiu, girdžiu ir aš tave, Rūtyte, abi ausis ištempus. Antanas mano, aš tau pasakysiu, visai pablūdo senis. Žilė galvon – velnias uodegon, ne kitaip. Kiauras dienas tą savo VEFą pasiėmęs naujas stotis gaudo, elektrą gadina. Kad vėjo subinėje nebėra, tai sėdėtų pečių apsižergęs, bet ne, kožną dieną ramybės neduoda. Ot laikų sulaukiau, vaikeli, akys jau į aną svietą dairosi, o ramybės tai nematyt. Aš, Rūtyt, tokiu vienu reikalu skambinu. Kaimynų vaikis bėdavojos, kad Onos dokumentų tau persiųst per kažkokius internetus negali. Sako atjungė gal. Gal gėjai ten kažkokie? Girdėjau, kad neramu ir pas jus mieste, šeimas griauna, gyvent ramiai žmonė

Teisėto elgesio džentelmenų klube nepakanka

„1. Gimnazijos moksleiviai laisvanoriškai priima <...> šiomis taisyklėmis <...> nustatytas pareigas. <...> 4. Gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų. <...> <...> niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją.“ KTU gimnazijos Moksleivių taisyklių ištrauka Retas kuris negirdėjo neseniai įvykusio incidento KTU gimnazijoje. Moksleivė, pažeidusi Gimnazijos moksleivių taisykles, Gimnazijos nepaliko. Moraliniai švietimo įstaigos imperatyvai buvo kvestionuojami remiantis juridine argumentacija. Ar moralė visada gali išlaikyti teisės egzaminą? Ar teisė visada turi atitikti moralę? Jeigu atsakymai į abu šiuos klausimus yra neigiami, tuomet kyla trečiasis – kieno normos yra viršesnės įstatymo ir moralės normų kolizijos atveju? O gal tokia kolizija teisinėje valstybėje yra negalima?