Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Prišikta teisėtai

Kaip yra dvi teisingumo rūšys – nerašytasis ir įstatyminis teisingumas, taip yra ir dvi nauda grindžiamos draugystės rūšys: vienos pagrindas – dorybė, kitos – įstatymas.
Aristotelis

Pastaruoju metu vis daugiau situacijų pastebiu (tai nereiškia, kad jos padažnėjo, gal čia tik mano imuninė sistema pavasariop silpnesnė pasidarė), kai teisingumas ir teisėtumas, kaip kokie sumaišyti* vaikai – iš tos pačios šeimos, tačiau vienas į kitą visai nepanašūs.

Jeigu apie teisingumą kalbėtume ne kaip apie teisinę kategoriją, o kaip apie bendražmogišką filosofinį–etinį reiškinį, tai skirtumas tarp teisėtumo ir teisingumo būtų dar ryškesnis.

Kai piktnaudžiavimas savo teisėmis ir teisminio proceso vilkinimas išbėga su vėju palakstyti į laukus, mes stebime kvazi-teisėtus politikų atsakomybės marinimo procesus, kai teisminiai bylų nagrinėjimai yra tęsiami tol, kol visokiausių labai teisėtai veikiančių veikėjų atsakomybė užspringsta savo pačios skrandžio turiniu.

Atskyrę politiką nuo etikos, mes kuriame makiaveliškąją valdžios dvasią, kur tikslas pateisina bet kokias ir visas priemones. Atskyrę teisę nuo moralės, mes laisva valia deklaruojame, kad džentelmenų klubas tėra tik papildomas užklasinės veiklos būrelis, kurį lankyti yra neprivaloma, o neretai – ir neapsimoka. Jeigu moralinių pažadų sulaužymo pasekmė būtų finansinės sankcijos, ne vienas pūstažandis, kuris savo riebiais, lipniais pirščiukais vakarais knibinėja virtus kiaulienos šonkauliukus, net duonos su nuolaida neįpirktų.

Kaip tamsią naktį neieškome juodo arklio, taip ir savo veiksmuose vis dažniau nebeieškome moralumo, tik teisėtumo. Teisėta yra dalintis turtą prie velionio karsto. Ir artimųjų dėl sukiužusio butuko sostinėje išsižadėti gali būti teisėta. Mes galime teisėtai atsisakyti savo žodinio pažado parduoti žemės sklypą, nes visada gali atsirasti tas, kuris pasiūlys daugiau. Mes galime teisėtai paduoti savo motiną į teismą arba išprašyti brolį iš buto, nes svetimas už nuomą dosniau atseikės. Kvietime į vestuves mes teisėtai galime kaulyti pinigų, nes nieko, kas netelpa į vokelį mums nebereikia.

Mes ir prišikti vieni kitiems į širdis galime teisėtai.

Juk jokiame teisės akte nerasime imperatyvo, kuris liepia mums besąlygiškai mylėti kitą taip, kaip save patį. Mes lygiai taip pat teisėtai galime imti mikčioti ir mirksėti antoškos akutėmis, kad šito mums neuždavė ir to iš mūsų nereikalavo. Ir šitaip klausimas ką aš blogo padariau? ilgainiui transformuojasi į klausimą ką aš padariau neteisėto?

O ką tu padarei teisingo? Ką tau reiškia žmogaus ryšys su žmogumi? Ką reiškia moralinis įsipareigojimas, už kurio sulaužymą jokios juridinės sankcijos negresia? Ar pinigai yra vienintelė tavo mainų priemonė? Ar galėtumei nusipirkti 150 gramų artimo šilumos?

Prisiminiau Gulago univermagą** ir tuos nedorėlius dolerius. Prisiminiau ir p. Burgio istoriją***, kur, kaip jau rašiau, teisėto elgesio situacijai įvertinti nepakanka. Prisiminiau ir ką tik iš 15min.lt (galimai teisėtai) išreorganizuotą p. Rimvydą Valatką. Mes tokiais amoraliai teisėtais tapome, tokiais individualistais, tokiais mosikuotojais kodeksais, kad nebežinome, kas kaltas, kai griausmas paršiuką nutrenkia.

Tai kodėl tu toks vienišas esi, žmogau? Galų gale, kam tai yra įdomu?
Jaustis vienišu nėra neteisėta.


*Sumaišyti vaikai – p. Agnės Zuokienės frazė, už kurią ponia buvo garbingai nominuota ir apdainuota garbingoje garbingų Auksinių svogūnų teikimo ceremonijoje.
**Tai buvo tokia muzikos grupė, kurios dauguma, tikriausiai, nepamena, dar didesnė dauguma, tikriausiai, ir negali prisiminti.
***Rūkalės moksleivės ir buvusio gimnazijos direktoriaus istorija pradeda įgauti kažkokį garliavinį mastą, todėl daugiau apie tai neužsiminsiu.

Komentarai

Kiti populiarūs įrašai:

Rankpinigiai, avansas, užstatas – išsiaiškinkime skirtumus

Civilinių teisinių santykių subjektai, dalyvaudami sutartiniuose teisiniuose santykiuose, neretai painioja juridines rankpinigių ir avanso sąvokas. Klaidingas rankpinigių ir avanso traktavimas dažniausiai pasitaiko kasdieninio pobūdžio sutartyse, sudaromose tarp fizinių asmenų, kurie nėra profesionalūs civilinės apyvartos dalyviai ir neturi specialiųjų teisinių žinių. Rūpestingi ir apdairūs sutartinių teisinių santykių dalyviai, siekdami, kad sudaroma sutartis atspindėtų tikruosius jų ketinimus ir valią, turi tinkamai suvokti sudaromos sutarties turinį. Tai leis išvengti netikėtų juridinių pasekmių.

Teisėto elgesio džentelmenų klube nepakanka

„1. Gimnazijos moksleiviai laisvanoriškai priima <...> šiomis taisyklėmis <...> nustatytas pareigas.
<...>
4. Gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų.
<...>
<...> niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją.“
KTU gimnazijos Moksleivių taisyklių ištrauka
Retas kuris negirdėjo neseniai įvykusio incidento KTU gimnazijoje. Moksleivė, pažeidusi Gimnazijos moksleivių taisykles, Gimnazijos nepaliko. Moraliniai švietimo įstaigos imperatyvai buvo kvestionuojami remiantis juridine argumentacija. Ar moralė visada gali išlaikyti teisės egzaminą? Ar teisė visada turi atitikti moralę? Jeigu atsakymai į abu šiuos klausimus yra neigiami, tuomet kyla trečiasis – kieno normos yra viršesnės įstatymo ir moralės normų kolizijos atveju? O gal tokia kolizija teisinėje valstybėje yra negalima?

Kai skaitymas ir mąstymas nesutampa

Priklausau skaičiusiųjų po antklode su prožektoriumi klubui. Tie, kurie šitaip skaitė, supras apie ką aš, nes jie taip pat yra šio nykstančio klubo nariai. Maždaug vienuoliktaisiais mano gyvenimo metais intensyviai prasidėję aiškinimai suaugėliams, kad jau esu pakankamai sąmoninga pati spręsti savo dienotvarkės klausimus, baigdavosi triuškinama nesėkme, todėl knygų skaitymą iki paryčių turėjau dangstyti antklodėmis. Iš pradžių, kai dar tik mokiausi tokio knygų skaitymo būdo meno, mane išduodavo trupiniai lovoje, nes, sutikite, vienas kitas sausainis dar niekam nesumažino skaitymo malonumo.

Akmeninė raudonos žemės šalis

Penktą kartą į Kroatiją vykti nebesinori. Sąlygos gulėjimui ten puikios, karštas oras garantuotas, tačiau nesu pasyvaus vartymosi pajūryje mėgėja, jeigu tai užsitęsia per ilgai. Apsilankius garsiajame Plitvicos ežerų nacionaliniame parke, paslampinėjus po jūros pakrantės miestelių muziejukus, belieka tik kepintis ant akmenų. Vakarop, kai karštis atslūgsta, galima nardyti siauromis akmeninėmis gatvelėmis tarp akmeninių namų. Tai akmenų šalis. Raudonų plytų spalvos žemės lopinėliai ir baltai pilkšvi akmenys kuria neįprastų spalvų ir formų kraštovaizdį. Tačiau akys prie visko greitai pripranta ir Adrijos jūros krantu bevingiuojantis kelias, laikomas vienu gražiausiu pasaulyje kelionių maršrutu, tampa įprastas.

Dvidešimt savybių, kurias reikia išnaikinti

Kalendoriniams metams baigiantis, labai populiaru sudarinėti visokius pasižadėjimų ir išsižadėjimų sąrašus apie tai, kaip pradėsime sportuoti nuo Naujų, kaip daugiau nebesielgsime ir kokie geri būsime. Gruodį prasideda kandidatų kėlimo į blogiausiųjų ir geriausiųjų nominacijas kampanijos, viskas suskaičiuojama, apibendrinama ir vėl sukuriamas senas Naujųjų scenarijus. Gyvenimas vyksta šiandien ir dabar, ne vakar, ne rytoj. Tai yra tiesa, senesnė už žmoniją, tačiau, jeigu pageidaujate, galite pasilikti įstrigę vakar dienoje arba laukti rytojaus, kuris neateis. Aš erdviau pagyvensiu šiandien. Ir mažiau bus tų, kurie kaitina mano nervų ląsteles.