Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sausio tryliktoji – didelė diena. Nustokime verkšlenti

Nepamiršti, minėti, gerbti, saugoti ir didžiuotis – tai nereiškia pagraudenti, paverkšlenti ir niūriai parymoti. Džiaugtis savo laisve, su kuria elgtis vis dar mokomės, neprivalome raudodami. Tai nereiškia nepagarbos žuvusiems. Pats laikas liautis vaitojus vos tik išvydus Trispalvę. Nustokime sieti iškilmingumą su aimanomis, užteks būti verkšlentojų tauta.

Lietuvos valstybės vėliava sausio tryliktąją keliama be gedulo ženklo. Su gedulo ženklu ji keliama tris kartus per metus (ir atskirais Vyriausybės nutarimu nustatomais atvejais), tačiau faktinių gedulingų mimikų dienų per metus turime daugiau negu neaiškios paskirties Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme yra punktų.

Iškilmingas minėjimas nebūtinai turi būti graudulingas, suprantate? Užtenka verkti. Laikas džiaugtis.

Skaudžią praeitį taip pat galima švęsti. Mirtis gali būti graži, tauri ir prasminga. Padėkoti ir pagerbti tuos, kurie kovojo už mūsų sparnus, galime ir turime džiaugsmingai. Kovojome už laisvę, nes tik laisvas žmogus gali būti laimingas. Kovojome už šypsenas Lietuvoje, todėl, jeigu verksite, tai verkite iš džiaugsmo.

Ar mes visi dar nepavargome nuo skausmingai perkreiptų, pašautą gyvūną primenančių, veido išraiškų oficialių renginių metu? Ar jums tai neprimena be galo nuobodžių renginių mokyklos laikais, kai kiekvienai abiturientų laidai su ašaromis akyse būdavo raudama ir apraudama, kad išskrisit kaip paukščiai lylia oi lylia, o renginio prievolę atliekantieji laukdavo, kada jis pasibaigs ir prasidės šventė. Ar renginys ir šventė Lietuvoje nesuderinami? Ar būtina dirbtinai perkreipti veidus, kai širdyje norisi džiaugtis? Įstatymo, draudžiančio šypsotis sausio tryliktąją, nėra.

Pagarbiai prisiminti ir iškilmingai pagerbti galima su džiaugsmingu dėkingumu. Šią dieną gali skambėti šampano taurės, šią dieną visi švęskite, šypsokitės, dėkokite ir niekada nepamirškite tų, kurie kovojo, kad jūsų laisvė baigtųsi ten ir tik ten, kur prasideda kito laisvė.

Komentarai

Kiti populiarūs įrašai:

Rankpinigiai, avansas, užstatas – išsiaiškinkime skirtumus

Civilinių teisinių santykių subjektai, dalyvaudami sutartiniuose teisiniuose santykiuose, neretai painioja juridines rankpinigių ir avanso sąvokas. Klaidingas rankpinigių ir avanso traktavimas dažniausiai pasitaiko kasdieninio pobūdžio sutartyse, sudaromose tarp fizinių asmenų, kurie nėra profesionalūs civilinės apyvartos dalyviai ir neturi specialiųjų teisinių žinių. Rūpestingi ir apdairūs sutartinių teisinių santykių dalyviai, siekdami, kad sudaroma sutartis atspindėtų tikruosius jų ketinimus ir valią, turi tinkamai suvokti sudaromos sutarties turinį. Tai leis išvengti netikėtų juridinių pasekmių.

Teisėto elgesio džentelmenų klube nepakanka

„1. Gimnazijos moksleiviai laisvanoriškai priima <...> šiomis taisyklėmis <...> nustatytas pareigas.
<...>
4. Gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų.
<...>
<...> niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją.“
KTU gimnazijos Moksleivių taisyklių ištrauka
Retas kuris negirdėjo neseniai įvykusio incidento KTU gimnazijoje. Moksleivė, pažeidusi Gimnazijos moksleivių taisykles, Gimnazijos nepaliko. Moraliniai švietimo įstaigos imperatyvai buvo kvestionuojami remiantis juridine argumentacija. Ar moralė visada gali išlaikyti teisės egzaminą? Ar teisė visada turi atitikti moralę? Jeigu atsakymai į abu šiuos klausimus yra neigiami, tuomet kyla trečiasis – kieno normos yra viršesnės įstatymo ir moralės normų kolizijos atveju? O gal tokia kolizija teisinėje valstybėje yra negalima?

Akmeninė raudonos žemės šalis

Penktą kartą į Kroatiją vykti nebesinori. Sąlygos gulėjimui ten puikios, karštas oras garantuotas, tačiau nesu pasyvaus vartymosi pajūryje mėgėja, jeigu tai užsitęsia per ilgai. Apsilankius garsiajame Plitvicos ežerų nacionaliniame parke, paslampinėjus po jūros pakrantės miestelių muziejukus, belieka tik kepintis ant akmenų. Vakarop, kai karštis atslūgsta, galima nardyti siauromis akmeninėmis gatvelėmis tarp akmeninių namų. Tai akmenų šalis. Raudonų plytų spalvos žemės lopinėliai ir baltai pilkšvi akmenys kuria neįprastų spalvų ir formų kraštovaizdį. Tačiau akys prie visko greitai pripranta ir Adrijos jūros krantu bevingiuojantis kelias, laikomas vienu gražiausiu pasaulyje kelionių maršrutu, tampa įprastas.

Dvidešimt savybių, kurias reikia išnaikinti

Kalendoriniams metams baigiantis, labai populiaru sudarinėti visokius pasižadėjimų ir išsižadėjimų sąrašus apie tai, kaip pradėsime sportuoti nuo Naujų, kaip daugiau nebesielgsime ir kokie geri būsime. Gruodį prasideda kandidatų kėlimo į blogiausiųjų ir geriausiųjų nominacijas kampanijos, viskas suskaičiuojama, apibendrinama ir vėl sukuriamas senas Naujųjų scenarijus. Gyvenimas vyksta šiandien ir dabar, ne vakar, ne rytoj. Tai yra tiesa, senesnė už žmoniją, tačiau, jeigu pageidaujate, galite pasilikti įstrigę vakar dienoje arba laukti rytojaus, kuris neateis. Aš erdviau pagyvensiu šiandien. Ir mažiau bus tų, kurie kaitina mano nervų ląsteles.

El Camino de Santiago – kelionė širdimi. I dalis

Coming back to where you started is not the same as never leaving. Terry Pratchet. A Hat Full of Sky
Kažkas yra pasakęs, kad nėra svetimų kraštų, tik keliautojas kartais būna svetimas. Gali būti, kad būtent taip ir yra.