Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Paskutinis giminių skambutis


Alio, a Rūtytė? Tu, vaikeli? Teta Valytė skambina, ar netrukdau? Jei trukdyčiau, nepakeltum? Na taip, taip, mandra tu pas mus giminėj, mandra, tikra miesčionka. Aš ilgai netrukdysiu, Rūtyte, skambinu pasakyt, kad neatvažiuosim, vaikyti, Izidoriaus reikalus milicijoj sutvarkėm, atsirokavom, žinai, giminė mūsų plati kaip nearti dirvonai, o tau sakei pasicukravusių uogienių nereikia, tai nesruošim, nėr ir mums kada už pečiaus sėdėti, reikia agurkus, pomidorus vakuoti, susgadys, Idutis darbo niekur neranda, tai kas gi pasirūpins, kad burna neapmusytų? Teisių taip ir neišsilaikė vaikas, trisdešimt metų ant nosies, o gyvenimas vis nepagaili, Antano Žigulius dar sukult sugebėjo. Netyčia, ne iš blogos valios. A remontuosim? Tai kaip gi kitaip, Rūtyte? Remontuosim, remontuosim, reikės ratus per žiemą pasiruošt, Antanas apkurtęs jau senis, bet vis dar savo pasiutimą varinėja, dar vairuos kitąmet, dar grybaut važiuosma. O Žiguliai geri, anais laikais valdžiai žmonės rūpėjo, nežiūrėjo kaip pinigą išlupt, gerą techniką gamino, tai ne dabar visokias plastikines, elektrines mašinas paprastam žmogui iškišinėja.
Tai kaip gi tu laikaisi, vaikeli? Gal naujienų kokių turi? Manęs per mišias vis bobos paklausinėja, ale vis sakau, kad jokios žinios apie tave nėra. Vargsti tu, Rūtyte, kadriliaus nešoki, nereikėjo skirtis, šeimos plėšyt, vyrą reikėjo čėdyt, ne tik ano baltinius prosyt. Tokį vyrą turėjai, vaje! Prie pinigo buvo, ko daugiau reikėjo? Gyvenimą teisingai gyventi reikia, vaikeli, vaikus gimdyt, ne eilėraščius rašyt. Tai, sakau, tikra svieto pabaiga, mano laikais bobos savo vietą šeimoj žinojo, o dabartės tik zylioja ir svajoja, vaje... Jauna dar mergica esi ir nešpietna, ale tai kur dabar gerą vyrą rasi? Visi bagoti seniai po protingų bobų sijonais sutupdyti. Vaje... Tai visa laimė, kad Dievulis pagailėjo, gerą senelį, amžiną jam atilsį, turėjai, botagu pamojavo, gerus mokslus baigei, ne kokias ten kultūras, ne kokias ten režisūras, kur svajojai, kitaip tik duoną be plutos dabar turėtum ir mano uogienių nebrokytum gavus. Kas iš tos kultūros? Tik chaltūra ir plika rūra, Rūtyte, taip aš tau pasakysiu, visokiais čiurlioniais sotus nebūsi, kokie dar išmyslai, kokie dar spektakliai, koncertai, kokios dar linksmybės, kai pas paprastą žmogų darbas darbą veja? Nu a ne taip? Girdėjai kokį gerą žmogų į kultūros ministrus siūlo? Ne profesija sakai? Kokia dar kompetencija? Mes su Antanu vakar paklausėm kaip dainuoja, tai net už širdies sugriebė, apsiašarojom su seniu abudu. Ale, matai, vaikel, netinka konservatoriams žmogus, o žmogus gražus, gražią šeimą turi. Ko daugiau norėt? Jei šeimos žmogus neturi, tai kaip valstybę gali valdyt, pažiūrėk, kas dėjos, Rūtyt, prie tos taškuotos, kaip ten ana... anakuonda Šimonytė! Kas dabar sugaudys visus milijardus išvogtus? Gerą premjerą Palucką turėjom, šeimos žmogų, ale ir vėl netiko, vaje...
Nėr ramybės ant svieto ir mūsų valdžia ne savo daržo žiūri, Ukrainon dairos, tai ar mūsų čia reikalas? Kam nosį į svetimus reikalus zulint? Savus žmones reik žiūrėt. Nesuprantu, sakai? Kaip gi, vaikeli, nesuprantu? Žinok, galvotą kaimynką turim, ji optėvė kanalą vis pasižiūri, pas mus su antena tų transliacijų nepagauna, bet Bronytė atėjus papasakoja, viską žinom. O Bronė ne šiaip galvota, Rūtyt, ant kelmo sėdi ir pensiją rubliais gauna, gerai gyvena. Antanai! Antanėl, a girdi?! Kiek Bronė pensijos sakė gauna?! Negirdi, visai glušas senis. Kur, Rūtyt, sakai eit? Paskui kokį laivą? Alio? Alio? Išsijungė.
Antanėl, Antanai, ar tu girdi?! Oi, Rūtytė, kad tu žinotum, kokia biesų prisišveitus merga! Lyg ir išplaukia kažkur, lyg ir sakė mums eit paskui laivą kažkokį, nu kur gi beeisma, Antanėl, paskui pasiutusią mergą žilom galvom zylioti. Vaje... Duos Dievas, gal dar susitupės.

Komentarai

  1. Anonimiškas2025-10-05 10:41

    Random užklydau, bet prajuokino 😄 Pabendravus su miestelių/kaimelių giminėm bliukšta miesčionio burbulas ir pasimato, kokios skirtingos mūsų pasaulėžiūros. Įdomu, ar čia kartos klausimas, ar vis tik tie vargani 50km nuo didmiesčio turi tiek įtakos

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Kiti populiarūs įrašai:

Rankpinigiai, avansas, užstatas – išsiaiškinkime skirtumus

Civilinių teisinių santykių subjektai, dalyvaudami sutartiniuose teisiniuose santykiuose, neretai painioja juridines rankpinigių ir avanso sąvokas. Klaidingas rankpinigių ir avanso traktavimas dažniausiai pasitaiko kasdieninio pobūdžio sutartyse, sudaromose tarp fizinių asmenų, kurie nėra profesionalūs civilinės apyvartos dalyviai ir neturi specialiųjų teisinių žinių. Rūpestingi ir apdairūs sutartinių teisinių santykių dalyviai, siekdami, kad sudaroma sutartis atspindėtų tikruosius jų ketinimus ir valią, turi tinkamai suvokti sudaromos sutarties turinį. Tai leis išvengti netikėtų juridinių pasekmių.

Visi vyrai – kiaulės, mano vaikas yra pats geriausias ir aš neturiu nieko, kuo galėčiau apsirengti

Visoms lytiniu būdu nepatenkintoms nuokrušoms, dejuojančioms, kad visi vyrai yra kiaulės , aš mėgstu su neslepiamu džiugesiu atsakyti, kad esu mačiusi tik kiaulę–vorą. Tas padaras, beje, buvo animacinis. Kiaulių–vyrų mačiusi nesu ir apie juos nieko nežinau. Esu susidūrusi su vyrais, dėvinčiais prasmirdusias kojines, žinau neištikimų vyrų, pažįstu visokiausių vyrų, tačiau apie vyrą–kiaulę, kaip ir apie minotaurą, sklando tik gandai. Galiausiai aš supratau, kad kiaulė–vyras yra kompleksuotų, mažaverčių moteryčių galvytėse egzistuojantis ir dėl visko kaltas baubas. Tiesą sakant, tai net ne baubas, o mažytis nuo darbų ir kasdienybės nusivaręs baubelis, kuris, vakarais srėbdamas savo įmitusios pačios paruoštus barščius, svajoja apie vyšnią su grietinėle ant stangrios nepažįstamosios krūties. Todėl jis tiki prisikėlimu iš mirusiųjų ir meldžia Dievą būti jam gailestingesniu pomirtiniame gyvenime.

Antrasis giminių skambutis

Alio, a Rūtytė? Rūtyte, vaikeli, čia tu? Jėzau Marija, palauk, vaikeli. Antanėl! Antanai! Ar biesas tave trobon čia dabar atnešė?! Patylink, nedegink elektros, taigi miestan prisiskambinau, su Rūtyte kalbu! Alio, alio, ar tu čia, vaikeli? Teta Valytė čia, ar gerai girdi? Kaip gi tu, vaikeli, laikaisi? Mes vis apie tave čia pasišnekam, prisimenam. Girdžiu, girdžiu ir aš tave, Rūtyte, abi ausis ištempus. Antanas mano, aš tau pasakysiu, visai pablūdo senis. Žilė galvon – velnias uodegon, ne kitaip. Kiauras dienas tą savo VEFą pasiėmęs naujas stotis gaudo, elektrą gadina. Kad vėjo subinėje nebėra, tai sėdėtų pečių apsižergęs, bet ne, kožną dieną ramybės neduoda. Ot laikų sulaukiau, vaikeli, akys jau į aną svietą dairosi, o ramybės tai nematyt. Aš, Rūtyt, tokiu vienu reikalu skambinu. Kaimynų vaikis bėdavojos, kad Onos dokumentų tau persiųst per kažkokius internetus negali. Sako atjungė gal. Gal gėjai ten kažkokie? Girdėjau, kad neramu ir pas jus mieste, šeimas griauna, gyvent ramiai žmonės...

Dvidešimt savybių, kurias reikia išnaikinti

Kalendoriniams metams baigiantis, labai populiaru sudarinėti visokius pasižadėjimų ir išsižadėjimų sąrašus apie tai, kaip pradėsime sportuoti nuo Naujų, kaip daugiau nebesielgsime ir kokie geri būsime. Gruodį prasideda kandidatų kėlimo į blogiausiųjų ir geriausiųjų nominacijas kampanijos, viskas suskaičiuojama, apibendrinama ir vėl sukuriamas senas Naujųjų scenarijus. Gyvenimas vyksta šiandien ir dabar, ne vakar, ne rytoj. Tai yra tiesa, senesnė už žmoniją, tačiau, jeigu pageidaujate, galite pasilikti įstrigę vakar dienoje arba laukti rytojaus, kuris neateis. Aš erdviau pagyvensiu šiandien. Ir mažiau bus tų, kurie kaitina mano nervų ląsteles.

Lietuva – Tėvynė mūsų? Ar jūsų?

Panaudojus tinkamą varomąją jėgą, galima užvesti įtakingiausių žiniasklaidos priemonių variklius ir sprogdinti bet kokias seksualumų arba skandalų bombas. Pastaruoju metu buvo detonuoti sprogstamieji auksinių šakučių , koldūnų ir paskolos butelio dėžutėje užtaisai. Nesiruošiu šakute knibinėti kiekvieno skandalingojo koldūno, neketinu skaičiuoti pinigų pavienėse dėžutėse, nevertinsiu vienadienių antiherojų elgesio, nes nei vienas, turintis bent nedidelę gebėjimo mąstyti dovaną, nesiimtų gydyti atskirų spuogų, jeigu sirgtų vėjaraupiais.