Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Neieškokite prarasto laiko arba kaip tvarkausi Facebook naujienų srautą


Nereikėtų per daug savęs plakti dėl įpročio scrollinti – tam, kad išsiugdytumėte šį jūsų gyvenimo laiką beprasmiškai eikvojantį elgesio modelį, uoliai ir kryptingai pluša ištisos socialinės žiniasklaidos korporacijos, kurių siekiamybė viena – kuo ilgiau išlaikyti jūsų dėmesį. Vėliau jis bus parduotas reklamos užsakovams.

Niekada nesibaigiančiame informacijos sraute už savo dėmesį gaunate dopamino dozes – blaškotės informacijos gausos paviršiuje, siekdami iš karto pajusti pasitenkinimą. Pigus, lengvas malonumas be jokių pastangų. Kartu su tuo dar gaunate ir savo laiko žudymo mašiną. Sužinote, kad marytė šiandien gamino plovą, o vakar gamino makaronus su baravykais, petrutė ryt keps mėlynių pyragą, nes šiandien prisimėlyniavo, juozas išvykęs į Siciliją, dalinasi gausybe nuotraukų, kaip ten faina (tarsi į kokį Marsą išskridęs ir jūs negalėtumėte tos Sicilijos pasiekti patys), petras įkelia jau dešimtos lydekos nuotrauką per savaitę, bėdavojasi, kad taip gerai, kaip praėjusį mėnesį, jau nebekimba, ona fotografuoja ant virtuvės stalo stovinčioje vazoje pamerktas geltonas tulpes – va, pažiūrėkit, pavasaris! Tarsi jūs būtumėte pasiklydę metų laikuose. O kur dar pirmojo sniego nuotraukų lavina, kur Velykos, Kalėdos, Naujieji, ak, ir dar sakuros, būtinai sakuros! Žmonės, aš turiu kalendorių, dar moku orientuotis laike ir man visiškai nereikia sniego ar sakurų nuotraukų antplūdžių. Man tam tiesiog gaila laiko, mano, kaip ir jūsų, dėmesys turi ribas. Man net nereikia degančio Krymo tilto nuotraukų aibės – aš žinau, kad Krymo tiltas sudegė ir džiaugiuosi. Taškas. Bet brautis pro šimtąjį FB postą apie degantį tiltą neketinu. Renkuosi dėmesį sutelkti į kitus dalykus, į tuos, kurie svarbūs man, kurie nėra informacinis šlamštas. Nenoriu, kad išsiblaškymas taptų mano natūralia būsena ir tuščių skaitmeninių kalorijų man nereikia. Ar jums labai reikalinga žinoti, kad FB draugės ievutės, kurios gyvai net matę nesate, vaikutis šiandien padarė pirmą kakutį? (Dažniausiai rašoma daugiskaita, tarsi tuštintųsi kartu – mes šiandien padarėm pirmą kakutį). Arba – mums šiandien išdygo pirmasis dantukas (kam įdomu, jei tu nesi artima giminė ir ką tavo vaikas pasakys, kai užaugs? Padėkos už šitas nuotraukas? Baikit, nemanau.)

Tai, ką jūs veikiate su savo 24/7, sprendžiate jūs patys. Aš savo laiką mėginu išnaudoti ne taip, kaip kažkam iš Silicio slėnio norėtųsi. Ne visada pavyksta, žinoma. Bet suprantu, kaip veikia šie skaitmeninės priklausomybės dantračiai ir atitinkamai tvarkausi savo FB naujienų srautą (angl. feed). Tam yra follow, unfollow, favourites funkcijos. Norisi win–win situacijos, kai tu gauni kokybišką informaciją už savo dėmesį. Dar yra labai vertinga block funkcija, ją labai mėgstu ir mano block list‘as yra toks didžiulis, kad FB papildomai moku už Block+ narystę (tik 109,99 eurai per mėnesį ir galite blokuoti neribotą paskyrų skaičių). Block funkciją galima prilyginti situacijai, kai tamsiame skersgatvyje kalate marozui su skėčiu į tarpuakį ir ramiai nueinate. Kai jis atgaus sąmonę, nusišluostys savo išeiginius treningus, nei prisimins nuo ko gavo, nei už ką.

Kartais būna ir atvirkščiai – jeigu jus užblokavo koks nors puidokas, gražulis, uspaskichas, karbauskis, širinskas ar koks kitoks celofaninis anekdotų karalius, vadinasi padarėte kažką gerai.

Užsiimti blokavimo veikla, apskritai, yra naudinga – tiek virtualiame, tiek ir realiame gyvenime. Nebijokite pasakyti NE ir nebijokite blokuoti – saviplakos, savinaikos pritvinkusių minčių, visokių toksiškai prikibusių ir nuolat dėmesio reikalaujančių kraujasiurbių, visokių pusseserių elenyčių, prašančių paslaugėlės, cinikų, idiotų ir kvailių. Blokuokite smurtautojus, pagiežinguosius, pikto linkinčius, jus menkinančius, blokuokite tuos, kurie jus verčia nebūti savimi, kurie nepagrįstai kritikuoja, žeidžia, užsiiminėji psichologiniu teroru. Blokuokite visur – telefone, internete, pašte, kioske, lifte ir gyvenime. Jeigu tai jūsų sutuoktinis – išsiskirkite. Nes auksinis ruduo nepalauks, kol jūs kažkam šildysite sriubą. Ir šiandiena nepalauks, nes rytoj jau bus visai kita diena. Nesvarbu, kad baigėte tą pačią mokyklą, buvote kaimynais ar kokiais penkioliktos eilės pusbroliais, nesvarbu, kiek turite bendrų virtualių ar tikrų draugų. Blokuokite ir gyvenkite, išnaudokite savo sekundes, juk „nuskurėlį bukaprotį galima nusipirkti už puoduką kapučino“ (Irvin D. Yalom. Melagis ant kušetės).

- Gal tu galėtum čia man truputuką padėt?

- Ne (ir neatsiprašinėkite - jūs neprivalote to daryti).

- Kodėl?

- Nes dabar skaitau.

Manote tai yra žiauru? Aš taip nemanau. Tik jūs ir niekas kitas negali nuspręsti, kam skiriate savo laiką.

Ką iš karto Facebook‘e blokuoju aš? Tiesa, kartais ir ne visai iš karto – ir man patinka išsitraukti popkornų.

Blokuoju paskyras, kuriose daug Sabonio, Richard Branson ir Ray-Ban akinių. Paskyras, kuriose vien tik saulytės, gėlytės, gėris, balti balandžiai, meilė ir muzikytės. Blokuoju pacanus-kanopinius su mašinų nuotraukomis ir pricepais visokiais ant savo coverių, taip pat kremukų kompanijose dirbančius vyrukus, kurių paskyrose vien tik horoskopai. Blokuoju visus, kurie dirba patssaubosas, laisvoorodirektorius, gyvenimouniversitetas, marsincorporated, taip pat Facebook darbuotojus. Gėlių ūkius, sodybas, kubilų nuomas, įtempiamas lubas, užuolaidų salonus, špakliuotojus, platintojus visokių miltukų ir serumų su placenta – blokuoju. Čia dar pridėkime visus darbščiųjų rankų būrelius, mamyčių dekupažo vakarus, taukuotas 10XXL dydžio bobas, pardavinėjančias XS dydžio suknytes pigeu. Blokuoju. Blokuoju tuos, kurie žaidžia fermų ir saldainių žaidimus, taip pat tuos, kurie domisi, kuo buvo ankstesniame gyvenime. Į blokuotųjų gretas jungiasi visi nonameriai, alia Vytas Nesakysiu arba Ne Tavoreikalas.

Blokuoju verksnius, kurie kūkčioja, kad policija trukdo rinkti parašus referendumui dėl violetinės kaldrutės grupuotės menko siekio organizuot ten kažkokį referendumą dėl referendumo. Be gailesčio į block list‘ą svaidau visus, kurie mano Tėvynėje siekia sukelti suirutę.

Dichlofosu purškiu ir tuos, kurių profilio nuotraukos rėkia, kad jie už tradicinę šeimą (tarsi tradicinėms šeimoms grėstų kažkoks pavojus), kurie rėkia prieš skiepus, prieš mokslą, kurių profilių nuotraukose raudonai staugiama, kad jie yra prieš Stambulo konvenciją. Neabejoju jų žiniomis – jie mano, kad Stambulas yra Turkijos sostinė.

Blokuoju visokias tiaras-gydytojas, užmedituojančias tiek, kad nuskrenda į paralelinę visatą ir ten atranda vaistus nuo COVID – sodą ir vitaminą C. Jos teigia, kad sodą reikia gerti kas dieną, nes ji „suminkština visą organizmą“. Tai yra tiesiog BLET ketvirtuoju laipsniu.

Būtinai blokuoju tuos, kurie vietoje juk rašo jug. Elementarus lietuviškas jungtukas nenusipelnė tapti papais.

Balių nuotraukos – čia mes su Nataška pas tėvuką. Block nedelsiant, nors jau nebegalėsiu atmatyti. Visos tos baltos mišrainės, nukrauti stalai, šilta degtinė, silkės pataluose – block, block, block.

- Tualeto valiklis įtiško į akį? Ką darysi tu? Rinkis akies gleivinei nekenksmingą tualeto valiklį!

Čia yra tikra citata. Aš nė nemėginsiu komentuoti. Tiesiog block.

Blokuoju muzikantus alia Valierka ir Jolanta jūsų šventei. Visi žinome, kuo tai baigiasi ir kokiai publikai tai yra skirta. Jeigu jau visai tiksliai – pirma publika, tuomet pasekmės, nors degtinė dažnam padeda atrasti rusą savyje.

Blokuoju visus, kurie dalinasi naujienų portalų straipsniais be savo komentarų. Žmonės, aš žinau, kur sužinoti tai, kas man aktualu, neterškite mano eterio click‘us generuojančiais delfiais. Neatsiprašinėdama blokuoju ir tuos, kurie dalinasi įvairiais konkursiukais pasidalinkpostulaimėklolipopą – tai mane blaško ir tokia informacija nėra man.

Ir svarbiausia – blokuoju tuos, kuriems laisvė yra svetima. Mūsų pažiūros gali skirtis, tačiau supratimas apie bendruosius mokslo dėsnius, moralės normas, demokratines vertybes – niekada. Niekas negali ateiti į mano kiemą ir pasakyti, kad nuo šiol jis jau nėra mano. Slava Ukraini!

Komentarai

Kiti populiarūs įrašai:

Rankpinigiai, avansas, užstatas – išsiaiškinkime skirtumus

Civilinių teisinių santykių subjektai, dalyvaudami sutartiniuose teisiniuose santykiuose, neretai painioja juridines rankpinigių ir avanso sąvokas. Klaidingas rankpinigių ir avanso traktavimas dažniausiai pasitaiko kasdieninio pobūdžio sutartyse, sudaromose tarp fizinių asmenų, kurie nėra profesionalūs civilinės apyvartos dalyviai ir neturi specialiųjų teisinių žinių. Rūpestingi ir apdairūs sutartinių teisinių santykių dalyviai, siekdami, kad sudaroma sutartis atspindėtų tikruosius jų ketinimus ir valią, turi tinkamai suvokti sudaromos sutarties turinį. Tai leis išvengti netikėtų juridinių pasekmių.

Dvidešimt savybių, kurias reikia išnaikinti

Kalendoriniams metams baigiantis, labai populiaru sudarinėti visokius pasižadėjimų ir išsižadėjimų sąrašus apie tai, kaip pradėsime sportuoti nuo Naujų, kaip daugiau nebesielgsime ir kokie geri būsime. Gruodį prasideda kandidatų kėlimo į blogiausiųjų ir geriausiųjų nominacijas kampanijos, viskas suskaičiuojama, apibendrinama ir vėl sukuriamas senas Naujųjų scenarijus. Gyvenimas vyksta šiandien ir dabar, ne vakar, ne rytoj. Tai yra tiesa, senesnė už žmoniją, tačiau, jeigu pageidaujate, galite pasilikti įstrigę vakar dienoje arba laukti rytojaus, kuris neateis. Aš erdviau pagyvensiu šiandien. Ir mažiau bus tų, kurie kaitina mano nervų ląsteles.

Teisėto elgesio džentelmenų klube nepakanka

„1. Gimnazijos moksleiviai laisvanoriškai priima <...> šiomis taisyklėmis <...> nustatytas pareigas. <...> 4. Gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų. <...> <...> niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją.“ KTU gimnazijos Moksleivių taisyklių ištrauka Retas kuris negirdėjo neseniai įvykusio incidento KTU gimnazijoje. Moksleivė, pažeidusi Gimnazijos moksleivių taisykles, Gimnazijos nepaliko. Moraliniai švietimo įstaigos imperatyvai buvo kvestionuojami remiantis juridine argumentacija. Ar moralė visada gali išlaikyti teisės egzaminą? Ar teisė visada turi atitikti moralę? Jeigu atsakymai į abu šiuos klausimus yra neigiami, tuomet kyla trečiasis – kieno normos yra viršesnės įstatymo ir moralės normų kolizijos atveju? O gal tokia kolizija teisinėje valstybėje yra negalima?

Akmeninė raudonos žemės šalis

Penktą kartą į Kroatiją vykti nebesinori. Sąlygos gulėjimui ten puikios, karštas oras garantuotas, tačiau nesu pasyvaus vartymosi pajūryje mėgėja, jeigu tai užsitęsia per ilgai. Apsilankius garsiajame Plitvicos ežerų nacionaliniame parke , paslampinėjus po jūros pakrantės miestelių muziejukus, belieka tik kepintis ant akmenų. Vakarop, kai karštis atslūgsta, galima nardyti siauromis akmeninėmis gatvelėmis tarp akmeninių namų. Tai akmenų šalis. Raudonų plytų spalvos žemės lopinėliai ir baltai pilkšvi akmenys kuria neįprastų spalvų ir formų kraštovaizdį. Tačiau akys prie visko greitai pripranta ir Adrijos jūros krantu bevingiuojantis kelias, laikomas vienu gražiausiu pasaulyje kelionių maršrutu, tampa įprastas.

Visi vyrai – kiaulės, mano vaikas yra pats geriausias ir aš neturiu nieko, kuo galėčiau apsirengti

Visoms lytiniu būdu nepatenkintoms nuokrušoms, dejuojančioms, kad visi vyrai yra kiaulės , aš mėgstu su neslepiamu džiugesiu atsakyti, kad esu mačiusi tik kiaulę–vorą. Tas padaras, beje, buvo animacinis. Kiaulių–vyrų mačiusi nesu ir apie juos nieko nežinau. Esu susidūrusi su vyrais, dėvinčiais prasmirdusias kojines, žinau neištikimų vyrų, pažįstu visokiausių vyrų, tačiau apie vyrą–kiaulę, kaip ir apie minotaurą, sklando tik gandai. Galiausiai aš supratau, kad kiaulė–vyras yra kompleksuotų, mažaverčių moteryčių galvytėse egzistuojantis ir dėl visko kaltas baubas. Tiesą sakant, tai net ne baubas, o mažytis nuo darbų ir kasdienybės nusivaręs baubelis, kuris, vakarais srėbdamas savo įmitusios pačios paruoštus barščius, svajoja apie vyšnią su grietinėle ant stangrios nepažįstamosios krūties. Todėl jis tiki prisikėlimu iš mirusiųjų ir meldžia Dievą būti jam gailestingesniu pomirtiniame gyvenime.