Jeigu savo skyriuose jie pasistatytų gazirofkių aparatus, jeigu pradėtų klientus vaišinti pilstomomis pomidorų sultimis (kur visi tuo pačiu numirkytu ir sulankstytu aliuminiu šaukšteliu įsideda druskos pagal skonį), jeigu pradėtų groti iki šiol Maskvos metro skambantys maršai, tai nebūtų blogiau. Ne todėl, kad blogiau būti jau nebegali. Todėl, kad jie nežino, kaip padaryti dar blogiau, nes jeigu žinotų, tai būtinai padarytų.
Galėčiau kokiam priekvaišai suteikti įgaliojimą, kad paimtų mano siuntas iš pašto, bet jis gali jas nudaigoti, kaip ir nepavykusį savo gyvenimą. Normalūs žmonės priekvaišoms įgaliojimų nesuteikia, todėl aš, kaip ir jūs, tiesiog einu ir iškenčiu paštą, kai atsiranda neišvengiamas reikalas.
Toks paštas, koks yra dabar (ir buvo per amžius), nutinka todėl ir tada, kai popierių tvarkymo sistema, celiulioze aptraukusi paskutines sveiko proto apraiškas, ima veikti pati savaime ir biurokratizmas tampa vienu atskiru kūnu. Taip nutinka ir tada, kai naujų ir niekam nenaudingų ataskaitų ir taisyklių kūrimas tampa neišraunamu įpročiu, kai net viena vargana mintelė į galvą nebešauna, kad vietoje to būtų galima tiesiog paimti ir pagaliau optimizuoti procesų efektyvumą (trumpinti klientų aptarnavimo laiką, pavyzdžiui). Išskyrus pašto klientus (ir tai ne visus), efektyvumo, operatyvumo paštui nereikia. Vadinasi, ir nebus.
Nuo sovietmečio užsilikusios ir prie langelių vėpsančios atplaišos tingiai papirsčiodamos atsėdi savo lėtai slenkančias darbo valandas. Jaunesni darbuotojai ir toliau tarp jų kukliai mindžikuos, nes kažką keisti ir tobulinti nėra numatyta SISTEMOJE. Ir viskas. Paprasta. Galų gale, jų darbo užmokestis nuo to nepriklauso. Tai kam judinti smegenis? Ištins paskui dar netyčia.
Sausio antrąją, nesusitvarkęs su nauja valiuta, paštas toliau išlieka paštu. Man pasiteiravus, ar daugiau siuntų mano vardu nėra, moterytė, lyg kokį nuobodų skaitalą prie atšalusios arbatos pasiėmusi, vartė storą ranka prikeverzotą sąsiuvinį. Lapas po lapo. Nervas po nervo. Pasiklausiau be entuziazmo, ar nebūtų greičiau viską bent į Word susivesti ir, pasinaudojus CTRL + F funkcija, paiešką atlikti akimirksniu. Ne, supraskite, taip negalima. Taip pas juos nebūna. Neregistruotoji korespondencija nėra suvedama į sistemą. Taip nenumatyta pagal jų vidaus taisykles, taip nenumato sistema. Todėl jie vargsta, keverzoja ir vienu tuo sąsiuviniu dalinasi. Oh, Jesus Christ! Gal bent šitų tegu paplatina savo skyriuose, dovanoju nemokamai:
Sistemoje, spėju, tokia situacija taip pat nenumatyta. Kantrybės besilankantiems. Stovint eilėje ir kenčiant paštą, galima spoksoti į knygelės Maša ir lokys viršelį, pavyzdžiui.
Lietuvoj paštas dar pakenčiamas... Teko siųst siuntinuką į Čilę tai ten jei registruotas - duoda tik į rankas ir tik žmogaus namuose, tad jokių lapelių ar kitų pranešimų nepalieka ir jei tavęs jų darbo metu nėra namuose - siunta po 4 ar 5 karto grįžta siuntėjui. O jei tu nė nežinai, kad kažkas kažką siuntė?
AtsakytiPanaikintiLietuvoj paštas irgi gali veikti kokybiškai ir gerai, bet yra viena sąlyga, tai turi būti ne miestas. Kol kas teko susidurti su 3 paštais Vilniuje ir 2 paštais kaimuose. Vilniuje tik vieno pašto darbą galėjau vertinti bent jau į teigiamą pusę, o kaimuose neturių jokių priekaištų, nebent jų darbo laiką, bet tai galioja tik kai nori ką nors išsiųsti.
Bendrai paėmus tai paštas per daug ne savo darbų turi: mokesčių surinkimas, valiutos keitimas, Western Union (o kiek problemų tai kelia...), tuo tarpu pagrindinei veiklai - korespondencijai - laiko lieka vis mažiau ir mažiau, ypač kai taip naikina darbuotojus ir pačius paštus. Dirbti pašte tikrai ne pasaka, tačiau tai tikrai ne priežastis išsilieti ant priverstinio kliento (teko patirti tai Vilniaus vienam iš paštų)
Bet pašto siuntų paieška tikrai naudingas dalykas. Nors paštu naudojasi vis mažiau žmonių, bet tai reikalinga. Taip pat atsiranda vis naujos paslaugos ir funkcijos.
AtsakytiPanaikinti