Jūs lankotės egzistuojančiame unikalaus turinio tinklalapyje. Skaitykite, jeigu neskaityti negalite.

2014 m. gegužės 4 d.

Akmeninė raudonos žemės šalis


Penktą kartą į Kroatiją vykti nebesinori. Sąlygos gulėjimui ten puikios, karštas oras garantuotas, tačiau nesu pasyvaus vartymosi pajūryje mėgėja, jeigu tai užsitęsia per ilgai. Apsilankius garsiajame Plitvicos ežerų nacionaliniame parke, paslampinėjus po jūros pakrantės miestelių muziejukus, belieka tik kepintis ant akmenų. Vakarop, kai karštis atslūgsta, galima nardyti siauromis akmeninėmis gatvelėmis tarp akmeninių namų. Tai akmenų šalis. Raudonų plytų spalvos žemės lopinėliai ir baltai pilkšvi akmenys kuria neįprastų spalvų ir formų kraštovaizdį. Tačiau akys prie visko greitai pripranta ir Adrijos jūros krantu bevingiuojantis kelias, laikomas vienu gražiausiu pasaulyje kelionių maršrutu, tampa įprastas.

Keliaujame iš šiaurės į pietus: Umagas, Novigradas, Porečas, Rovinis, Pula, Rijeka, Senis, Sveti Jurajus, Lukovo, Karlobagas, Pago sala (Šimunis, Mandrė), Starigradas, Šibenikas, Murterio sala (Tisnas, Jezera, Betina, Murteris), Vodicė, Splitas... Užteks. Kuo labiau į pietus, tuo daugiau karščio ir driežų. Visa kita turi bendrą vardiklį: tos pačios italų ir vokiečių turistų pilnos pakrantės kavinės, tas pats nuobodus meniu, tie patys paplukdymai laiveliais pasižiūrėti povandeninės floros, faunos ir kitų baklažanų, ta pati raudonų stogų ir akmeninių kvadratų architektūra (visai kaip raudoni ir balti kvadratėliai šios šalies herbe). Splito mieste teko ragauti pačios prasčiausios kada nors valgytos picos. Paragauti prastenės gyvenime neteks, nes tokios būti nebegali. Vis dėlto, maistas, ypač tiems, kurie mėgsta jūros blogybes, daugelyje vietų tikrai nėra prastas.

Vietiniai – santūrūs, kukliai šypsosi poilsiautojų minioms. Pajūryje kuriama svajonių atostogų, žydros jūros ir saulės atmosfera baigiasi ten, kur nusileidžia turistams skirta uždanga. Žemyninėje šalies dalyje vis dar neišsisklaido šaltas karo kvapas, gausu skurdo ir niūrių, pavargusių veidų.

Galite parsivežti tinginiavimo pajūryje prisiminimų ir butelį kokybiško alyvuogių aliejaus. Nepraleiskite progos paragauti asilių pieno. Jeigu kiekvieną vasarą spaudžiate akseleratoriaus pedalą ir vykstate močiučių pajūrio link, tuomet negaliu surasti daug svarių argumentų, kodėl nepasukate į Kroatiją.















































Komentarų nėra :

Rašyti komentarą