Jūs lankotės egzistuojančiame unikalaus turinio tinklalapyje. Skaitykite, jeigu galite tai sau leisti.

Citatos

Knygų eilutėmis bėgančios akys kartais užkliūna už didelių minčių. Čia, pasitarusi su savim, kai kurias mintis pasidėsiu.
O aš pažįstu žmonių, kurie visai neskaito knygų. Ir jie gyvena laimingai (jie taip galvoja). Bet man jų gaila, nes aš žinau, kiek daug man gali duoti knyga. Lygiai taip pat, aš manau, tikintys žmonės truputėli su gailesčiu žiūri į mus, netikinčius...
Vytautas Kernagis
Rūta Oginskaitė. Knyga apie Vytautą Kernagį

Keistas dalykas, bet jeigu artimieji būtų bent pusę tiek rūpinęsi kai kuriais numirėliais, jiems gyviems esant, kaip tada, kai aniems iš to jokios naudos, velioniai tikriausiai būtų atsisakę brangiausių mauzoliejų; bet tokia jau žmogaus prigimtis: jis tikrai brangina tik tai, ko neturi.

Erichas Marija Remarkas. Juodasis obeliskas 

<...> Jei tik žmonės paliktų vaikus vienus, jeigu mokytojai nebekamuotų jų, jei tėvai nesistengtų vadovauti jų mintims ir tramdyti jų jausmus, – nes tos mintys ir tie jausmai yra paslaptis visiems (iš tikrųjų, argi daug jūs arba aš žinome apie kits kitą, apie savo vaikus, apie savo tėvus, apie savo kaimynus? Juk, greičiausiai, nepalyginti gražesnėmis ir kilnesnėmis mintimis gyvena tas vargšas berniukas ar mergaitė, kuriuos jūs norite valdyti, negu tas atbukęs ir pasaulio sugadintas asmuo, kuris juos valdo?), – jeigu, sakau, tėvai ir auklėtojai truputį dažniau paliktų savo vaikus ramybėje – tai dėl to nebūtų ypatingos žalos, nors, gal būt, mažiau būtų kvailių. 

Viljamas Meikpisas Tekerėjus. Tuštybės mugė 

Akivaizdu atsisakyti mums sunku. Visai kas kita – kaupti. Tad prikišame namus visokiausio šlamšto. <...> Neprisiriškite prie daiktų, prie idėjų, troškimų. Tai, ką turite, įsivaizduokite lyg dovaną, kuri jums trumpam duota, - aiškiai suvokdami, kad bet kurią akimirką iš jūsų viskas gali būti atimta.

Rolf Dobelli. Aiškaus mąstymo menas

<...> sveikai išauklėtas žmogus gali skaityti viską. Kas natūralu, tą gali smerkti vien tik nešvarios dvasios žmonės arba rafinuoti blevyzgos, kurie, laikydamiesi šlykščios pseudomoralės, nepaiso turinio, o rūsčiai puola atskirus žodžius. <...> Žmonės, kuriuos piktina stiprūs posakiai, yra bailiai, juos gąsdina tikras gyvenimas, o tokie silpni žmonės kenksmingiausi kultūrai ir visuomenės moralei. Jie norėtų, kad visi būtų sentimentalūs žmogeliai, pseudokultūros onanistai <...>.

Jaroslavas Hašekas. Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai
(Pirmosios dalies baigiamasis žodis)  

Mes prasimanę sau vyriausybę ir įstatymus dėl mūsų proto netobulumo ir dorybių stokos, nes išmintingam padarui valdyti užtektų vieno sveiko proto, todėl mes neturintys teisės vadintis protingais <...>.
Džonatanas Sviftas. Guliverio kelionės  

Komentarų nėra :

Rašyti komentarą