Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Poilsiaviečių savininkų drebėjimo metas. Let Me Entertain You

Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet – gegužės antroje pusėje iš pienėmis pražydusių patvorių ir sužaliavusių pakrūmių išlenda už uodus įkyresnieji. Jie ima lesti jums smegenis ir lįst į akis su vienu ir tuo pačiu klausimu: tai ar jau atidarei maudymosi sezoną?

Kaip visada, šis klausimas užduodamas vienu iš dviejų būdų: klausiantysis klausia su akivaizdžia pranašumo gaidele (supraskit, kad jis šiemet jau spėjo išsimaudyti atvirame vandens telkinyje ir piktdžiugiškai viliasi, kad jūs to dar nepadarėte) arba klausimas užduodamas taip, tarsi įlindimas į kokį nors ežerą, upę ar balą yra prioritetinė dienos aktualija, svarbesnė už orus, klimato kaitą, daržovių kainas, žaliavalgystę arba MG Baltic santykiavimus su politikais.


Iškilmingai ir viešai pareiškiu, kad maudymosi sezonas yra atidarytas. Kaip jau rašė delfiai, nekuklūs vilniečiai nutūpė visas laisvas pakrantes. Kuklieji, marginalai irba tie, kurių kūnai susižavėjimo šūksnių sulaukti negali (dabar visi pamatys, ar darėte pritūpimus žiemą), matyt, liko sėdėti namuose išbalę ir nesiprausę. Šokinėjimo į vandenį ant galvutės ir šlapių spenelių (tikrai nežinau, kodėl vadinasi šlapių marškinėlių, nes marškinėlių tame konkurse niekas nevertina) metų laikui prasidėjus, kartu prasideda ir poilsiaviečių savininkų drebėjimo metas, nes pastarieji visaip kaip stengiasi išvengti tokių, kurių psichofizines savybes jums tuojau pat subendravardiklinsiu.

Vis dėlto, nemanykite, kad juos visada lengvai atpažinsite iš karto.

Nors nemaža jų dalis vairuoja (jie sako, kad važinėja) pirmus arba antrus golfus ir kregždes, o jų mentalinės savybės šviečia ryškiai ir iš toli, yra ir labiau prakutusių (dažniausiai jiems virš trisdešimt, tačiau, savaime suprantama, iš akių to nesimato) – jie disponuoja apynaujais pusdžipiais, kuriuose į gamtą vežasi alų ne bambaliuose ar skardinėse, o stiklinėje taroje (savo antrosioms proto pusėms taip pat nuperka ko nors geresnio, pavyzdžiui, kokio toreso, kur ne kiekvienai dienai). Nes jie tai sau leidžia per atostogas (atidėję būsto kredito įmokas) ir sugėrovams išdidžiai paaiškina, kad taip yra DAUK SKANEU (dar būtinai PRADŽIAI pasiima kokio nors craftinio alaus, apie kurį nieko neišmano ir kurį perka tik keletą kartų per metus (geriausiu atveju), kai namudinį alkoholizmą pakeičia varymas į gamtą).

Jeigu, susiklosčius itin nemalonioms atsitiktinėms aplinkybėms, jūsų idilišką penktadienio vakarą prie ežero su knyga sudrums tokių marozų, pacanų ir čiolių buvimas horizonte arba dar arčiau, tai bėkite iš ten, jeigu galite arba kęskite visas su tuo susijusias pasekmes. Ir nebus jums, kenčiantiems, dangaus, ir joks šventasis jums nepadės, nes jūsų poilsis baigiasi ten, kur prasideda jų poilsis. Jie išbaidys jums visas geras mintis, visas dideles žuvis ir pavarys per smegenis taip, kad jūs imsite maldauti Dievo, kad teleportuotų jus bet kur iš čia, kad ir į pačių nuobodžiausių profesorių auditoriją, kurioje penkiolika valandų be pertraukos yra nagrinėjamas magnetinio rezonanso klausimas.

Jų poilsis prasideda dviejų ir tik jums vieniems skausmingų veiksmų atlikimu: mašinos privarymu kuo arčiau ir muzono paleidimu kuo garsiau. Nes visa, kas aplinkui, privalo žinoti, kad jie atvyko ir čia bus. Net nemėginkite kliautis dosniu likimu ir tikėtis, kad tai tėra trumpalaikis džiaugsmo protrūkis ir ilgainiui nusistovės buvusioji ramybė. Jeigu nepaklausėte mano patarimo ir vis dar esate ten, kur būti jau nebenorite, kas valandą jums darysis vis blogiau, o atvykusių kaimynų linksmybių lygis netruks tapti atvirkščiai proporcingu jūsų nervų ląstelių įsitempimo jėgai. 

Alus iš buteliukų baigsis jiems dar nespėjus išsikepti pirktinio šašlo. Padūmavusias akis ims balinti per akciją pirkta balta. Rusišką ir visokių šeši–devyni bytą pakeis vis garsiau iš automobilių sklindantys naša raša anekdotai. Iš bagažinių jie ims traukti sėmkes, čipsus ir zagironą. Ir prasidės iš kolonkių sklindančius garsus perrėkiantis bazaras:

tai tu man draugas ar ne, ble?! 

Vėliau, sutemus, jie pradės voliotis ant saulėgrąžų sėklų išlukštų ir nuorūkų kilimo (iš viso to, ką po savimi pridergia, jie visada susirenka tik tai, ką priima taromatai), nekoordinuoti judesiai ir veiksmai ims niokoti viską aplinkui. Vieni šašlyko turinį po savimi paliks dar nepradėjus aušti (tiems, sako, pagirios būna švelnesnės), kiti apsivems savo guoliuose, o tie, kurie nevėmė, ryte galės damušinėt tai, kas liko ir kas buvo ant zapaso, nes šiandien jų bobos vairuos. 

Tarp jų būna ir tokių, kurie įsimeta meškeres dėl viso pikto, tačiau nebūna kada žvejot.

Oi, bleee, nūūū naaa, kiek pripisom mes vakar? Ei, kačiau, užpilk sriubos iš pakiuko! Mažute, a girdi?! Ką, cizų nebėr?

Tokių nusilupėlių poilsiaviečių savininkai nori išvengti. Todėl iškilmingai ir viešai pareiškiu, kad pastarųjų drebėjimo sezonas yra atidarytas. Nes ne taip paprasta iš karto atpažinti tuos, su kuriais net sapnuose nesinori turėti nieko bendro.

Į gamtą važiuojančius poilsiautojus galima grupuoti ir skirstyti į įvairias grupes. Pavyzdžiui, dar galima išskirti supermergytes, supermamytes, menopauzės kamuojamas tetulytes. Jos tepliojasi visokiais kremukais, aikčioja išvydusios už musę didesnį skraidantį gyvūną, jų vaikučiai ir jorkšyriukai akivaizdžiai šlapinasi ežeruose ir aplink juos, joms nepatinka bet kokie garsai, sklindantys vaikučių pietukų miegučio metu, jos būna liūdnos, jeigu nešviečia saulytė ir lyja, joms nepatinka skruzdėlės ant žemės ir nuo medžių krentantys kankorėžiai, jos klykia išvydusios karkvabalius, jos atvažiuoja į gamtą mažomis mašinytėmis, pilnomis kosmetikos prikimštų tašyčių.

Bet patikėkite manim, tai yra nuostabi kaimynystė, jeigu lyginsime su tais bėdžiais, apie kuriuos papasakojau anksčiau.

Dar būna maniakų–žudikų ir intelektualų, tačiau jie pasitaiko taip retai, kad šį kartą, aptardama nūdienos aktualijas, jų neminėsiu.

Komentarai

Kiti populiarūs įrašai:

Rankpinigiai, avansas, užstatas – išsiaiškinkime skirtumus

Civilinių teisinių santykių subjektai, dalyvaudami sutartiniuose teisiniuose santykiuose, neretai painioja juridines rankpinigių ir avanso sąvokas. Klaidingas rankpinigių ir avanso traktavimas dažniausiai pasitaiko kasdieninio pobūdžio sutartyse, sudaromose tarp fizinių asmenų, kurie nėra profesionalūs civilinės apyvartos dalyviai ir neturi specialiųjų teisinių žinių. Rūpestingi ir apdairūs sutartinių teisinių santykių dalyviai, siekdami, kad sudaroma sutartis atspindėtų tikruosius jų ketinimus ir valią, turi tinkamai suvokti sudaromos sutarties turinį. Tai leis išvengti netikėtų juridinių pasekmių.

Dvidešimt savybių, kurias reikia išnaikinti

Kalendoriniams metams baigiantis, labai populiaru sudarinėti visokius pasižadėjimų ir išsižadėjimų sąrašus apie tai, kaip pradėsime sportuoti nuo Naujų, kaip daugiau nebesielgsime ir kokie geri būsime. Gruodį prasideda kandidatų kėlimo į blogiausiųjų ir geriausiųjų nominacijas kampanijos, viskas suskaičiuojama, apibendrinama ir vėl sukuriamas senas Naujųjų scenarijus. Gyvenimas vyksta šiandien ir dabar, ne vakar, ne rytoj. Tai yra tiesa, senesnė už žmoniją, tačiau, jeigu pageidaujate, galite pasilikti įstrigę vakar dienoje arba laukti rytojaus, kuris neateis. Aš erdviau pagyvensiu šiandien. Ir mažiau bus tų, kurie kaitina mano nervų ląsteles.

Visi vyrai – kiaulės, mano vaikas yra pats geriausias ir aš neturiu nieko, kuo galėčiau apsirengti

Visoms lytiniu būdu nepatenkintoms nuokrušoms, dejuojančioms, kad visi vyrai yra kiaulės , aš mėgstu su neslepiamu džiugesiu atsakyti, kad esu mačiusi tik kiaulę–vorą. Tas padaras, beje, buvo animacinis. Kiaulių–vyrų mačiusi nesu ir apie juos nieko nežinau. Esu susidūrusi su vyrais, dėvinčiais prasmirdusias kojines, žinau neištikimų vyrų, pažįstu visokiausių vyrų, tačiau apie vyrą–kiaulę, kaip ir apie minotaurą, sklando tik gandai. Galiausiai aš supratau, kad kiaulė–vyras yra kompleksuotų, mažaverčių moteryčių galvytėse egzistuojantis ir dėl visko kaltas baubas. Tiesą sakant, tai net ne baubas, o mažytis nuo darbų ir kasdienybės nusivaręs baubelis, kuris, vakarais srėbdamas savo įmitusios pačios paruoštus barščius, svajoja apie vyšnią su grietinėle ant stangrios nepažįstamosios krūties. Todėl jis tiki prisikėlimu iš mirusiųjų ir meldžia Dievą būti jam gailestingesniu pomirtiniame gyvenime.

Teisėto elgesio džentelmenų klube nepakanka

„1. Gimnazijos moksleiviai laisvanoriškai priima <...> šiomis taisyklėmis <...> nustatytas pareigas. <...> 4. Gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų. <...> <...> niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją.“ KTU gimnazijos Moksleivių taisyklių ištrauka Retas kuris negirdėjo neseniai įvykusio incidento KTU gimnazijoje. Moksleivė, pažeidusi Gimnazijos moksleivių taisykles, Gimnazijos nepaliko. Moraliniai švietimo įstaigos imperatyvai buvo kvestionuojami remiantis juridine argumentacija. Ar moralė visada gali išlaikyti teisės egzaminą? Ar teisė visada turi atitikti moralę? Jeigu atsakymai į abu šiuos klausimus yra neigiami, tuomet kyla trečiasis – kieno normos yra viršesnės įstatymo ir moralės normų kolizijos atveju? O gal tokia kolizija teisinėje valstybėje yra negalima?

Akmeninė raudonos žemės šalis

Penktą kartą į Kroatiją vykti nebesinori. Sąlygos gulėjimui ten puikios, karštas oras garantuotas, tačiau nesu pasyvaus vartymosi pajūryje mėgėja, jeigu tai užsitęsia per ilgai. Apsilankius garsiajame Plitvicos ežerų nacionaliniame parke , paslampinėjus po jūros pakrantės miestelių muziejukus, belieka tik kepintis ant akmenų. Vakarop, kai karštis atslūgsta, galima nardyti siauromis akmeninėmis gatvelėmis tarp akmeninių namų. Tai akmenų šalis. Raudonų plytų spalvos žemės lopinėliai ir baltai pilkšvi akmenys kuria neįprastų spalvų ir formų kraštovaizdį. Tačiau akys prie visko greitai pripranta ir Adrijos jūros krantu bevingiuojantis kelias, laikomas vienu gražiausiu pasaulyje kelionių maršrutu, tampa įprastas.