Jūs lankotės egzistuojančiame unikalaus turinio tinklalapyje. Skaitykite, jeigu neskaityti negalite.

2014 m. rugsėjo 23 d.

El Camino de Santiago – kelionė širdimi. II dalis

Laikas kelyje mums buvo per brangus, kad skubėtume. Ėjome godžiai uosdami kvapus, įsiklausydami į kiekvieną garsą, ragaudami kiekvieną skonį ir sveikindami kiekvieną sutiktą žmogų. Kiekvienas žingsnis buvo įsimintinas ir brangus. ¡Buen Camino, Peregrino! Tai ne šiaip tūkstantmečius kartota frazė. Einantis keliu pajunta ir supranta, kiek daug šie trys žodžiai reiškia. Tai kelio istorija. Tai tavo istorija. Tai mūsų istorija. Tai žmogiškumo burtažodis.

Giliai mano mizantropiškoje sąmonėje slypėjo nedemonstruojamas žinojimas, kad egzistuoja geros valios, nesavanaudiški žmonės, kurių prioritetinė vertybė yra žmogiškumas pats savaime. Nežinojau, kad jų yra tiek daug. Tiek daug geraširdžių, tiek daug keistuolių, tiek daug suaugusių vaikų, kurie šypsosi virš kalnų praskridus paukščiui ir niekada nepraranda to stebuklingo gebėjimo stebėtis.

Nevardinsiu tų visų nuostabių žmonių. Kiekvienas einame savo keliu ir kiekvienas jį turime tokį, kokio norime ir kokiu tikime. Galbūt ir jūs sutiksite keistuolę prancūzę, apkvaitusią nuo paukščių ir kalnų, vis ieškančią, kur paliko savo batus. Galbūt nubudę ryte prie savo lovos rasite piešinį, kurį jums naktį nupiešė dėkingas draugas. Gal jums pasiseks ir kelias nuves pas mineralų karalių ir šamaną, kuris jus miegantį išgydys nuo vidinių baimių ir visą sielą prikraus tikėjimo ir vilties. Galbūt jums teks garbė pasisvečiuoti pas Nikolę ir Patriką, o gal jus visą kelią lydės išmintingas senolis su šunimi. Galbūt italai išmokys nepriekaištingai išvirti makaronus, gal sutiksite prancūzą, pasirengusį bet kuriuo metu jums atiduoti viską. Galbūt vietinis ispanas jums padainuos Camino himną, gal sutiksite atviros širdies libanietį, su kuriuo taip ir nebus progos pabendrauti. O gal pasaulio krašte išgersite vyno su amerikiečiu, kuris tik iš pirmo žvilgsnio atrodys šlykštus savanaudis. Galbūt sugrįžę gausite dovaną iš ispanės, o gal dar tebelauksite atvirlaiškio iš linksmuolės vokietės ir jos brolio. Galbūt kažkas jus nuvils, įskaudins ar apgaus, tačiau eidami gyvenimo keliu tikrai suprasite, kad didelė dovana kitam ir sau – tai mokėjimas atleisti.

























































Komentarų nėra :

Rašyti komentarą